Atnaujintas 2006 rugsėjo 8 d.
Nr.67
(1467)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Atpažinti Kristaus veidą kasdienybėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
Manopelo Šventojo Veido šventovėje
prie „Veronikos skarelės“

Tėvai kapucinai popiežiui
Benediktui XVI įteikė stebuklingojo
Šventojo Veido atvaizdo kopiją

Popiežius kreipėsi į seminaristus

Šventasis Tėvas prie Manopelo
Šventojo Veido šventovės

Jau buvo pranešta, kad rugsėjo 1 dieną popiežius Benediktas XVI atliko privačią piligrimystę į Manopelo Šventojo Veido šventovę, kurioje, kaip teigia tradicija, saugoma „Veronikos skarelė“. Šiuo audeklo gabalėliu gailestingoji Veronika nušluosčiusi Jėzaus veidą kryžiaus kelyje į Golgotą ir jame stebuklingu būdu išlikęs Viešpaties atvaizdas. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, dabar vietinės tėvų kapucinų bendruomenės prižiūrima Manopelo relikvija gali būti ta pati Šventajame Rašte minima skara, kuri buvo uždėta ant mirusio Jėzaus galvos ir vėliau apaštalų rasta kartu su įkapėmis tuščiame priskėlusio Išganytojo kape.

Atvykęs į Manopelą popiežius Benediktas XVI bažnyčioje pasimeldė prie stebuklingosios Viešpaties ikonos ir vadovavo trumpoms Žodžio liturgijos pamaldoms, kurių metu pasakytoje kalboje pabrėžė, jog Kristaus paieška yra svarbi krikščioniškojo gyvenimo, ypač jeigu Jo atvaizdas atrandamas vargstančių žmonių veiduose, dalis. Kalbėdamas į šventovę gausiai susirinkusiems kunigams, vienuolijų nariams ir maldininkams pasauliečiams Šventasis Tėvas pabrėžė, jog visaverčiam buvimui bendrystėje su Kristumi, Jo veido kontempliavimui ir Viešpaties veido atpažinimui kasdieniniuose reikaluose yra reikalingas atitinkamas dvasinis pasirengimas, kurį Benediktas XVI įvardijo „nekaltų rankų ir tyrų širdžių“ buvimu.

„Nekaltos rankos reiškia gyvenimą, kuris yra nušviestas meile tiesai, įveikiančiai abejingumą, abejones, melą ir egoizmą, – aiškino Šventasis Tėvas. – Taip pat būtinos tyros širdys, dieviškojo grožio sužavėtos širdys, kaip sako mažoji Teresė Lizjietė savo maldoje Šventajam Veidui, širdys, kurios savyje neša Kristaus atvaizdą“. Šiuos paraginimus ypač skirdamas dvasinio luomo nariams, Popiežius patikino kunigus, kad Kristaus atvaizdo šventumo buvimas juose garantuoja ganytojiško darbo sėkmę. Tada jų globai patikėti tikintieji bus to atvaizdo „uždegti ir pakeisti“.

Kreipdamasis į seminaristus, besirengiančius tapti „atsakingais Kristaus tautos vadovais“, Šventasis Tėvas kvietė juos gyventi tik Jėzaus ir tarnavimo Jo Bažnyčiai ilgesiu. Vienuoliams ir vienuolėms Benediktas XVI linkėjo, kad jų gyvenimo devizas – „Tavojo veido, o Viešpatie, aš ieškau“ – būtų prasmingai išreikštas kiekvienoje veikloje, kuri taptų „regimu dieviškojo gerumo ir gailestingumo atspindžiu“. Pagaliau Jėzaus veido suradimas „turi būti visų mūsų, kaip krikščionių, troškimas“ ir atkakliausieji savo žemiškosios piligrimystės pabaigoje sutiks Jėzų, „mūsų amžinąjį džiaugsmą, mūsų atlygį ir šlovę“.

Priminęs Jėzaus patvirtinimą apaštalams, – „kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“, – popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad, norint matyti Dievą, reikia pažinti Kristų ir leistis būti Jo skelbiamos tiesos formuojamiems. Tai reiškia būti pasirengusiems sekti Išganytoją iki gyvybės aukos, nes, ką įrodė Jėzus savąja Kryžiaus auka, tik kviečio grūdas į žemę kritęs ir apmiręs duoda gausių vaisių (plg. 12, 14). Toks yra Kristaus kelias, „visiškos meilės kelias, kuri įveikia mirtį“, ir kas jį renkasi, mažai kreipia dėmesio į gyvenimą šiame pasaulyje, kad jį išsaugotų amžinajam. „Toks yra patyrimas tikrų Dievo draugų, šventųjų, kurie savo broliuose, ypač neturtingiausiuose ir kenčiančiuose, atpažino ir pamilo Dievo veidą, kurį ištikimai kontempliavo maldoje“, – aiškino Šventasis Tėvas, kviesdamas visus sekti šiais pavyzdžiais.

Kaip ir buvo galima tikėtis, popiežius Benediktas XVI savo kalboje konkrečiai nepalietė Šventojo Veido relikvijos paslaptingo atsiradimo Manopele prieš 500 metų sudėtingos istorijos. (Plačiau apie tai „XXI amžius“ rašė praėjusį penktadienį.) Šventąjį Tėvą svetingai sutikęs vietinės Kiečio ir Vasko diecezijos arkivyskupas Brunas Fortė, kuris kardinolą Jozefą Ratcingerį gerai pažinojo dar prieš išrinkimą popiežiumi Benediktu XVI dėl bendro darbo tarptautinėje teologų komisijoje, Vatikano radijui sakė, kad dar prieš konklavą jis norėjo apsilankyti ir pasimelsti Manopelo šventovėje. Dabartinė Benedikto XVI asmeninė piligrimystė negali būti interpretuojama kaip Šventojo Veido relikvijos autentiškumo patvirtinimas, teigė arkivyskupas B.Fortė.

Jis pabrėžė, kad šiuo vizitu Šventasis Tėvas taip pat norėjo „iškelti tikėjimo svarbą ieškant Jėzaus veido kasdieniniame gyvenime“. Arkivyskupas B.Fortė susirinkusiųjų vardu dėkojo Šventajam Tėvui už istorinį apsilankymą ir paramą „prie šio gailestingo Šventojo Veido sudėti visus mūsų troškimus, pradedant taikos troškimus, dėl kurios pastaraisiais mėnesiais taip daug meldėmės“ paties Popiežiaus paskatinti ir vedami. Manopelo šventovės kustodai tėvai kapucinai, kurie Benediktui XVI įteikė stebuklingojo Šventojo Veido atvaizdo kopiją, tikisi, kad pirmasis Popiežiaus apsilankymas per 370 metų šventovės egzistavimą prisidės prie jos garso tolesnio plitimo ir pačios ikonos mokslinių tyrimų motyvacijos.

Reuters ir AP nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija