Atnaujintas 2006 rugsėjo 8 d.
Nr.67
(1467)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Bobulių vargai XXI amžiaus Lietuvos valstybėje

Senatvės ir invalidumo pensijos Lietuvoje yra mažiausios iš visų ES šalių. Nors jau keletą kartų po truputį buvo didinamos, tačiau spartus gyvenimo brangimas pensijos prieaugį bematant suryja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Vyriausybė neturėtų apgaudinėti žmonių skelbdama, kad pensijos didinamos 11-12 proc., o infliacija esanti tik 3 proc.

Esą pensininkai kasmet tampa vis turtingesni. Gal taip ir yra tiems, kurie gauna palyginti dideles pensijas. Deja, daugiausia pensininkų ir šiandien gauna mažiau nei 500 Lt per mėnesį. Beveik tiek žiemos mėnesiais tenka sumokėti vien komunalinių mokesčių. Gerai, jei bute gyvena vien pensininkų šeima, o jei vienas našlys ar vienišius – maistui pinigų nebelieka. Be to, yra ir kitos būtiniausios išlaidos. Todėl reikėtų nustatyti pagyvenusių žmonių ir invalidų vartojimo krepšelį ir skaičiuoti, kiek brangsta to krepšelio prekės ir paslaugos. Pagal krepšelio pabrangimą indeksuoti pensijas.

Maistas, vaistai, komunalinės ir sveikatos įstaigų paslaugos brangsta 2-3 kartus sparčiau nei skaičiuojama bendroji metinė infliacija. Štai žemės ūkio produkcija per metus pabrango 16,6 proc. Panašiai brango dujos ir šildymas. Ateinančią žiemą laukiamas dar didesnis pragyvenimo brangimas. Vis brangstančio pragyvenimo akivaizdoje atrodo, kad Vyriausybė ir SADM turėtų taupyti Sodros biudžeto lėšas ir ieškoti būdų, kaip ir iš kokių šaltinių padidinti pensijas bei socialines išmokas. Deja, žadama atvirkščiai – didinti gaunančiųjų pensijas skaičių, mažinti įmokas į Sodros biudžetą ir didinti atskaitymus iš jos biudžeto į privačius pensijų kaupiamuosius fondus. Šie prieštaringi ir populistiniai ketinimai žada didinti išlaidas ir mažinti pajamas. Ar nepasiners Sodros biudžetas į didžiulį deficitą, ar nenukentės visi pensininkai ir ligoniai, kaip neseniai jau buvo?

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pažadėjo nuo kitų metų padidinti našlių pensijas ir jas mokėti visiems našliams. Prieš pat savivaldybių rinkimus. Našliai ir našlės bus dėkingi. Bet nedėkos viengungiai pensininkai. O juk jiems sunku lygiai taip pat, kaip ir našliams.

Vėl atnaujinami reikalavimai sumažinti Sodros įmokas daug uždirbantiems (per 5000 Lt per mėn.), daugiausia finansų srities darbuotojams. Juos palaiko premjeras Gediminas Kirkilas ir ministrė V.Blinkevičiūtė, sakydami, kad tai nedaug sumažins Sodros įplaukas. Nors žinoma, kad kai prieš keletą metų įmokos daug uždirbantiems buvo sumažintos, teko greit atšaukti tą sumažinimą dėl žymaus Sodros biudžeto deficito padidėjimo.

Didelę skriaudą dabartiniams pensininkams daro privatūs kaupiamieji pensijų fondai. Jie skirti būsimųjų pensininkų padėčiai pagerinti dabartinių pensininkų sąskaita. Mat į tuos fondus iš dabartinio Sodros biudžeto kasmet pervedama po kelis šimtus milijonų litų. Šiemet bus pervesta pusė milijardo. Suprantama, tokia suma galėtų būti padidintos dabartinės pensijos. Šias sumas dabar „pasiskolina“ iš savo „bobulių“ dirbantis jaunimas. Negana to, reikalauja, kad jiems būtų „skolinama“ dvigubai didesnės sumos.

Sodros pensijų sistema yra paremta žmonių kartų solidarumo principu. Tėvai palieka savo sukurtas darbo vietas jaunimui, o šis moka jiems pensijas. Dabar išeitų taip, kad dirbančioji karta atsisako išlaikyti pasenusius, bet ją išauginusius ir išmokslinusius tėvus. Ar dirbantysis jaunimas pasirengęs savo tėvus sodinti ant rogučių ir vežti į girią, kaip toje pasakoje, tik dėl didesnių savo būsimų pensijų?

Kaip jiems nepasilikti prie suskilusios geldos, nes pasirodė, kad jau dvejus metus veikiantys kaupiamieji fondai yra nuostolingi. Į juos įdėtos sumos ne tik nedidėjo, bet netgi sumažėjo. Ir niekas negali užtikrinti, kad ši tendencija keisis. Vadinasi, pensijų reformos vinis – kaupiamieji fondai – yra lyg šuo ant šieno: nei patys ėda, nei kitiems duoda. Nuo dabartinių pensininkų atima, o būsimiesiems neprideda. Naudą turi tik fondų valdytojai. Jie savo dalį visada tvarkingai pasiima. Gal dėl to kaip tik finansų sferos darbuotojai spaudžia valdžią, kad atskaitymai iš Sodros biudžeto į kaupiamuosius fondus būtų dvigubai padidinti, o įmokos daug uždirbantiems – sumažintos. Išvertus į žmonėms suprantamą kalbą, tai reikštų, kad uždirbantys per penkis tūkstančius litų mokėtų mažesnius mokesčius dabar, o sulaukę pensinio amžiaus gautų dideles pensijas ir dideles išmokas iš kaupiamųjų fondų, gi „bobulėms“ liktų tik rūgpienis su bulvėmis.

Tai tokie yra XXI amžiaus „bobulių vargai“, deja, labiau panašūs į XIX amžiaus vargus, tik pateikiami per modernius akinius. SADM sekretorė A.Morkūnaitė sako: „Sodra perveda dalį įmokų privatiems pensijų fondams ir ta dalis yra kompensuojama iš valstybės Rezervo fondo. Todėl gali būti didinamos dabartinės pensijos“.

Bet ne visai taip. Analitikas dr. A.Petrauskas paaiškina: „Deja, tik pusė lėšų, pervestų privatiems pensijų kaupimo fondams, sumos Sodros biudžetui yra kompensuojama iš valstybės biudžeto asignavimų. Taigi nuo dabartinių pensininkų burnų, šiurkščiai pažeidžiant solidarumo principą, kiekvienais metais yra atitraukiama po pusę kaupimo fondams pervestos sumos…“

Būtų teisinga vargstančių „bobulių“ atžvilgiu, jei valstybė kompensuotų Sodrai visą iš jos atimamą sumą. Be to, yra trečioji socialiai teisinga pensijų reformos pakopa – papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – „Pensija 3“. Nei Sodra, nei valstybės biudžetas jos neremia. Patys dirbantieji moka įmokas. Gerai uždirbantiems tikrai pakaktų šios pakopos. Nereikėtų skriausti „bobulių“.

Dr. A.Petrausko nuomone, Sodros biudžetą tuština ne tik antroji pensijų reformos sistemos pakopa, bet ir ekonominė emigracija iš Lietuvos. Šimtai tūkstančių emigravusių jaunų žmonių nemoka Sodros įmokų Lietuvoje ir tuo skriaudžia pensijas gaunančius savo tėvus. Jau planuojama sulyginti moterų ir vyrų pensinį amžių ir prailginti jį iki 65 metų. Tai taip pat ekonominės emigracijos pasekmė.

SADM skelbia, kad vidutinės metinės senatvės pensijos ir vidutinio (neto – atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio santykis 2005 metais buvo 51 proc. Kitose Europos Sąjungos šalyse mokamos pensijos sudaro 70-80 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio. Vidutinės senatvės pensijos pernai Latvijoje ir Estijoje padidėjo 19 proc., o Lietuvoje – tik 12 proc. Ar tai ne antrosios pensijų pakopos pasekmė?

Dr. Povilas Jakučionis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija