Atnaujintas 2006 rugsėjo 20 d.
Nr.70
(1470)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Virtualios svetainės nariai susibūrė nokstant obuoliams

Ekūrybiečių literatūrinė bendruomenė

Pagulbyje baigėsi antrasis interneto svetainės www.ekuryba.com narių susitikimas, sukvietęs į šią kūrybos kalvę arti keturiasdešimties kūrėjų.

Susitikimo pradžioje nedrąsiai nuskambėjęs Pagulbio himnas pakvietė visus nuoširdžiau ir atviriau susipažinti, pristatyti kolegoms save ir savo kūrybą. Ne vieno autoriaus virpantis balsas išdavė jaudulį, ne vienas pripažino, kad rašyti yra lengviau nei viešai savo kūrinius skaityti. Šilti vedėjos Ramunės žodžiai, spindinčios draugiškumu klausytojų akys ir, žinoma, neapsakomai svetinga Pagulbio aura bei jo šeimininko Kazimiero dėmesys padėjo svečiams pasijusti sodyboje savais, laukiamais, artimais.

Kalbėję svetainės įkūrėjas IXAON, administratorius JuoKaz, moderatorės Ramunė ir Littera trumpai apžvelgė nuveiktus darbus, papasakojo ateities planus. Už įdomiausių istorijų kūrimą buvo apdovanotas Aurimaz, Awtorius – už šmaikštumą, Radasta – už ištikimybę svetainei. Už aktyvų muzikavimą prizo nusipelnė Pagulbis, o už ryškų kūrybos tobulėjimą – moksleivė Unruly.

Trumpų pertraukėlių metu susirinkusieji būreliais traukė apžiūrėti autentiškos Pagulbio sodybos. Gražių vietų Pagulbyje nestinga: kluonas, nukabinėtas svajoklių sūpuoklėmis, švelniai viduje obelį apglėbusi dūminė pirtis, neaprėpiamon laukų tolybėn nuvilnijanti karčių tvora... O kur dar molinis tvartas, pilnas visokių senovinių rakandų, magiška kūrybine jėga traukianti klėtis, nuo kurios slenksčio atsiveria visas sodybos kiemas ir nenusakoma dangaus platybė!

Į skaitymų vakarą tarsi plati jausmų upė įsiliejo nuoširdūs bardų Pagulbio ir Vėjo (Vaido Mineikio) koncertai. Tai tylus pasikalbėjimas žvakių šviesoje... Savo dainomis atlikėjai virpino kiekvieno širdies stygelę. Rojalio kambarys pritvino skausmo, ilgesio ir atradimų džiaugsmo garsų. Susimąstę klausytojų veidai ir ilgi plojimai leido suprasti, kad dainų veikėjų mintys ir jausmai jiems itin artimi.

Vakaro atradimu galima pavadinti aukcioną ir jo vedėją Cure, su kurio pagalba buvo parduoti originalūs Rėjos papuošalai, Litteros raudonveidė aguona ir nėriniuotas angelas, Klajūnės paveiksle įamžintas Pagulbio medis, JuoKaz CD, kuriame įrašyti vienerių metų ekūrybiečių darbai, Ramunės siuvinėta pagalvėlė, angelas, servetėlės. O vienetinis nepakartojamas į Pagulbį susirinkusių kūrėjų kūrybos leidinys „Ten laikas kaip malda“ (sudarytoja Ramunė) buvo parduotas net už 160 litų! Sakoma, ne piniguose esmė, tačiau tokiu išradingu būdu buvo surinktos lėšos interneto svetainės reikmėms.

Ilgai dar netilo kalbos prie laužo po apeigine vidukiemio liepa. Kiti išbandė pirties malonumus. Taip ir ryto kantriausieji būtų sulaukę, jei ne smagus rudenėjantis lietus. Tai jis nuginė visus poilsio. Gausiai nulijo, tačiau, kaip jau įprasta vykstant šventei, Pagulbio dangus visada pragiedrėja.

Rytą nušvitus saulei, rojalio kambaryje savo kūrybinius ekspromtus skaitė kūrybinių konkursų „Lipu į kalnelį...“, „Vaizduotės erdvėje“, „Keičiuosi ir keičiu pasaulį“ dalyviai. Čia vienbalsiai nugalėjo Awtoriaus „Daina Pagulbiui“: „Lai skambės džiugios dainos lig ryto, / Tykiai nokstant sode obuoliams. / Džiaukis laime ir lauk karto kito, / Kai Pagulbis duris vėl atvers“.

Už galimybę pažinti vieni kitus, malonų bendravimą, kūrybinius proveržius, už naują draugą, gerąją dvasią dėkingi vieni kitiems ir… Pagulbiui. Kaip gėrio simbolį išvažiuodami po liepa pamiršome Glesumėlę. Tiesiog pamiršome basakoję Pagulbio mergaitę... Tegul tai bus ženklas, kad ir kitais metais Pagulbis lauks mūsų, kuriančių Žemės vaikų.

Violeta Šegždienė

Aurimo GAILIŪNO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija