Atnaujintas 2006 rugsėjo 20 d.
Nr.70
(1470)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Popiežius apgailestauja, kad iš konteksto išimti jo žodžiai įžeidė musulmonų jautrumą

Sekmadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI prabilo apie islamo pasaulyje kilusią audrą, kurią sukėlė žiniasklaidos neatsakingai pagarsintos ištraukos jo kalbos, sakytos Rėgensburgo universitete. Vos išgirdusi žodžius „islamas“ ir „džihadas“, kone visa spauda staiga ėmė šaukti, jog Popiežius smerkiąs islamo ekspansiją ir patį islamą. Iš konteksto išimtos citatos, atitinkamai žiniasklaidos pagarsintos, tuoj pat islamo pasaulyje sukėlė didžiulę protestų bangą – nuo islamo šalių politikų pareiškimų iki minios grasinimų. Popiežiaus intencijas ir jo žodžių Rėgensburge prasmę jau ketvirtadienio vakarą bandė paaiškinti Vatikano spaudos tarnybos direktorius.


Gruzija apsuptyje

Kremlius, nepamiršęs visų savo tariamų priešų, pirmiausia Lenkijos ir Baltijos valstybių, visą savo propagandos ugnį nukreipė į Gruziją ir jos prezidentą Michailą Saakašvilį. Dabar Maskvai užkliuvo Gruzijos prezidento kalba atidarant naują Gruzijos kariuomenės karinę bazę Centrinėje Gruzijoje. M.Saakašvilis pareiškė: „Gruzija dabar šiame regione turi bene pačią mažiausią armiją. Tačiau ji yra viena iš šiuolaikiškiausių kariuomenių“. Jis taip pat pažymėjo, jog kitų metų gegužės mėnesį Goryje bus atidaryta dar viena karinė bazė, kuri, kaip teigė Gruzijos prezidentas, bus „įrengta taip, kaip priklauso Gruzijai – būsimajai NATO narei“.


Kinija panoro Sibiro miškų

Nepaisant to, kad Maskva ir Pekinas lyg ir atgaivina seną draugystę bei sutaria, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje prieštaraujant sumanymams imtis sankcijų prieš Iraną, neslepiantį savo ketinimų turėti branduolinių ginklų, viskas ne taip jau paprasta. Ir Rusija, ir Kinija žvelgia viena į kitą gana įtartinai, nepaisant draugystės deklaracijų. Vadovaujamasi principu: savi marškiniai arčiau kūno. Kai kurie Rusijos politikai ir analitikai jau seniai siunčia pavojaus signalus apie vis augančią kinų ekspansiją į Rusijos Tolimuosius Rytus ir Sibirą. Šiomis dienomis Kinijos miškų ir miškų pramonės ministras Li Juinčanis, susitikęs su Rusijos „Rosleschozo“ vadovu Borisu Bolšakovu, pasiūlė projektą apie „bendrą miškų resursų panaudojimą“. Kitaip tariant, Pekinas pasiūlė Maskvai išnuomoti vieną milijoną hektarų miško Rusijos taigos platybėse.


Švedija pasuko į dešinę

Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje Švedija jau seniai vadinama visuotinės gerovės valstybe. Ir tos gerovės laurus savinasi Švedijos socialdemokratai, kurie su trumpomis pertraukomis valdė valstybę 70 metų. Dabartinis Švedijos premjeras Goranas Personas, valdantis šalį nuo 1994 metų ir ilgiausiai išbuvęs šiame poste iš visų ES valstybių vadovų, irgi giriasi, kad tiktai jo ir Socialdemokratų partijos valdymo dėka Švedijos nepalietė jokie ekonominiai nuosmukiai ar sukrėtimai, ko nepavyko išvengti didžiausioms ES valstybėms. Tačiau prieš praėjusį sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus ėmė aiškėti, kad šį kartą socdemų monopolija gali būti pažeista. Premjeras G.Personas gyrėsi, kad tiktai jo ir jo vadovaujamos vyriausybės pastangomis nedarbą pavyko sumažinti iki 6 proc. Tačiau kiek iš tiesų yra bedarbių Švedijoje, niekas nežino. Ekspertų skaičiavimais, Švedijoje jų yra mažiausiai 20 proc. Ir pirmiausia todėl, jog daugelis švedų jau atprato dirbti ir gana neblogai gyvena iš bedarbių pašalpų, įvairiausių socialinių išmokų, kurias jau sunkiai gali atlaikyti valstybės biudžetas.


Sovietinės praeities farsas Padniestrėje

Praėjusį sekmadienį, iš garsiakalbių aidint SSRS laikų dainoms ir maršams, vadinamojoje Padniestrės respublikoje įvyko referendumas. Jame buvo svarstomas klausimas dėl atsiskyrimo nuo Moldovos ir susijungimo su Rusija. Klausimai buvo gana sukti ir keisti: 1. „Ar remiate Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybės kursą ir vėlesnį laisvą prisijungimą prie Rusijos Federacijos? 2. „Ar manote, jog galima atsisakyti Padniestrės Respublikos nepriklausomybės ir vėliau įeiti į Moldovos Respublikos sudėtį?“ Padniestrės valdovas Rusijos pilietis Igoris Smirnovas, pasiskelbęs prezidentu ir valdantis Padniestrę jau ketvirtą kadenciją, padarė šį separatistinį regioną tikru kontrabandos lizdu.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija