Atnaujintas 2006 spalio 4 d.
Nr.74
(1474)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvos Laisvės Armijai – 65-eri

Mons. Alfonsas Svarinskas
su Laisvės kovų dalyviais
prie paminklo Lietuvos Laisvės Armijai

Rugpjūčio 19-osios rytą į seniausiąją Žemaitijos bažnyčią Plateliuose (Plungės r.) iš visos šalies rinkosi Lietuvos Laisvės Armijos veteranai, jų atžalos, kariai, rėmėjai, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjungos dalyviai ir visi, kam brangi Tėvynės nepriklausomybė. Prieš altorių išsirikiavo vėliavų miškas. Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas ir Platelių klebonas kun. Valerijonas Rima. Šv. Mišių giesmes atliko Klaipėdos buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“ (vad. V.Saikauskas) ir Plungės buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras (vad. A.Lizdenytė).

Mons. A.Svarinskas pa-šventino atkurtos LLAKRS vėliavą. Šventinimo metu garbės sargyboje stovėjo LLA vadų sūnūs: LLA Žemaičių legiono vardo Jono Semaškos sūnus Alvydas, Žemaičių apygardos vado LLA nario Vlado Montvydo sūnus Algirdas. Vėliavą laikė V. Montvydo būrio karys, LLA Vanagų apmokymo dalyvis Jurgis Urniežius.

Renginio dalyviai, pasimeldę už žuvusiuosius Tėvynės gynėjus, lydimi Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro (vad. kpt. Ričardas Kukulskis), nuvyko į Platelių miestelio centrą prie paminklo Lietuvos Laisvės Armijai. Čia prasidėjo antroji šventės dalis. Renginio vedančioji Virginija Strakšytė, LLA nario Kazimiero Strakšio dukra, pakvietė dalyvius pasisakyti, pasidalyti prisiminimais. Paprašė delegacijos, kad nuvežtų gėlių ant LLA nario desantininko ltn. J.Barzdos-Klevo kapo, žuvusio 1944 metų gruodžio 14-ąją. Įžanginį žodį apie LLA ištakas ir veiklą tarė istorikas Kęstutis Kasparas. Dalyvius pasveikino Plungės mero patarėjas Algimantas Kurcinkevičius, palinkėjo geros šventės. Apie tuos sunkius mūsų tautai laikus papasakojo 1943 metų LLA narys, Prisikėlimo apygardos vadas, Prezidiumo narys dim. kpt. Juozas Mocius. Kalbėjo Lietuvos medicinos mikrochirurgijos pradininkas Mečislovas Vitkus, 1944 metų LLA ir LLKS narys, atkurtos LLA sąjungos valdybos narys. Nuaidėjo trys salvės: už Tėvynę, už laisvę ir Nepriklausomybę, už žuvusiuosius dėl Lietuvos.

Padėkos žodį renginio dalyviams, atvykusiems į šį mielą Žemaitijos kampelį, tarė atkurtos LLA sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė. Ji tylos minute paprašė pagerbti žuvusiuosius už Tėvynės laisvę. Priminė, kokie šios atsinaujinusios organizacijos numatomi darbai ateityje. LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, 1943 metų LLA narys, perdavė LLKS tarybos Prezidiumo pirmininko dim. pulk. Jono Čeponio sveikinimą. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Valentinas Bartašiūnas sveikino renginio dalyvius.

Antrosios minėjimo dalies pabaigoje maloniam susikaupimui nuteikė buvusių politinių kalinių ir tremtinių chorai ir karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai. Renginio dalyviai kartu su orkestru nuvyko prie Platelių ežero. Čia juos garbingai sutiko Plungės meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vad. Romas Jasevičius).

Nors varginančiai veikė paskutiniai vasaros saulės spinduliai, tačiau dalyviai, pasivaišinę kariška koše, įdėmiai klausėsi Prisikėlimo apygardos vyrų ansamblio „Vidurnaktį nežuvę“ (vad. Ilmera Abromavičienė) bei politinių kalinių ir tremtinių atliekamų patriotiškų dainų.

Šventės vedančioji priminė šios visuomeninės organizacijos atkūrimo istoriją ir iniciatorių Vytautą Urbiką, prieš porą mėnesių išėjusį Amžinybėn. Tik jo atkaklumo dėka šiandien čia minimas primirštas Lietuvos Laisvės Armijos vardas.

Buvo apžiūrima įdomi paroda: A.Beresnevičiaus foto „Paminklai žuvusiesiems“, Aldonos Vilutienės – LLA vadovybė ir Plungės dailininkų grupės darbai. Plenero vadovas Leonardas Černiauskas.

Savo programą atliko ir Platelių etnografinis ansamblis (vad. Aliona ir Aivaras Alminai).

Renginio pabaigoje į gegužinės šokių sūkurius kvietė Klaipėdos estradinis ansamblis „Nerija“.

Irena GIEDRAITIENĖ,
LLA sąjungos pirmininkė

Plateliai, Plungės rajonas

Alfonso BERESNEVIČIAUS nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija