Atnaujintas 2006 spalio 6 d.
Nr.75
(1475)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pavaros įjungtos. Kur važiuojame?

Petras KATINAS

Prokuratūrai paskelbus apie panaikintus įtarimus trims asmenims dėl buvusio Valstybės saugumo pareigūno J.Abromavičiaus žūties 1997 m. sausio 31 d., žiniasklaidoje kilo neregėtas ažiotažas. Kitaip tariant, buvo paleista visa „sunkioji artilerija“. Toną davė didžiausiu Lietuvos dienraščiu besiskelbiantis „organas“. Net keliuose puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“. Vargu ar jų didžiulių straipsnių ir vedamųjų autoriai ar redaktoriai labai jau susirūpinę dėl J.Abromavičiaus žūties, Bražuolės tilto susprogdinimo ar dalies savanorių pasitraukimo į mišką 1993 metų rudenį. Kada svarbiausi valstybės reikalai tiems „organams“ rūpėjo? Nebent kyla klausimas, kas ir kiek jiems sumokėjo. Deja, tai buvo ir lieka nežinioje. Kaip ir uždaryti KGB archyvai. Nors finansuotojus ir triukšmo organizatorius nujausti galima be didelio vargo. Tai tie, kurie visomis išgalėmis naikina pilietiškumą ir patriotizmą. Paprasčiau kalbant, anot vieno provincijos žurnalisto, – „maskolberniai“. Šio triukšmo tikslas vienas – kaip galima daugiau sukompromituoti Tėvynės sąjungą ir jos lyderį, dabar europarlamentarą prof. Vytautą Landsbergį paskelbiant jį vos ne teroristų „stogu“. Pasirodo, tai jis į Seimą „prastūmė“ už rezistencinę veiklą sovietų lageriuose kalėjusį ir už tą veiklą Vyčio kryžiumi apdovanotą Algirdą Petrusevičių, kuris dabar Kauno apygardos teisme kaltinamas neteisėtu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimu. Betgi kratos metu (prieš kelis mėnesius) pas jį rasti tik teisėti ginklai (nors visuose TV reportažuose rodomos didžiulės dėžės ir vos ne patrankos). Galima pridurti, jog, užsipuolant Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininką, lietuviško automatinio šaunamojo ginklo „Vytis“ kūrėją A.Petrusevičių, užsimota prieš visus savanorius apskritai. Juk neatsitiktinai rašeivos tarsi kokiam nusikalstamo pasaulio banditui niekada nepamiršta pridėti jo tariamą pravardę. Suprask, visi savanoriai tokie. Kaip ir jų globėjai konservatoriai.

Vargu ar atsitiktinai ir prokuratūros pranešimas apie panaikintus įtarimus, paslaptingų maišų su KGB dokumentais atsiradimas Liustracijos komisijoje, neregėtai išpūstas dešimties ir daugiau metų senumo įvykių eskalavimas pradėtas šiaip sau. Žinoma, pagrindinis uždavinys – apjuodinti Tėvynės sąjungą, sumalti ją į dulkes prieš artėjančius savivaldybių rinkimus. Be to, nukreipti visuomenės dėmesį nuo Breste tragiškai žuvusio aukšto VSD pareigūno V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimo. Juk neatsitiktinai buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas, matydamas neregėtai smunkančius savo Naujosios sąjungos (socialliberalų) reitingus, puolėsi inicijuoti naujos Seimo komisijos sudarymą J.Abromavičiaus žuvimo aplinkybėms tirti. Tuo klausimu jau pradėti rinkti parašai. Ir ne tik tuo. Buvęs prokuroras ir Seimo pirmininkas jau iš anksto pažėrė abejonių, kaip galėjo atsitikti, kad žmonės, susiję su sprogdinimais, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Antrajame departamente. „Kieno užduotis jie vykdė? Ar tie žmonės tebedirba valstybės institucijose?“, – išmąstė A.Paulauskas. Kažkodėl nei jam, nei jo bičiuliams niekada nekilo noras pasidomėti, kiekgi sovietinių karininkų netgi rusiškomis pavardėmis arba staiga jas pasikeitusių į lietuviškas triūsia Krašto apsaugos ministerijoje?! Pagaliau kodėl nemušama pavojaus varpais po nesenos buvusio kariuomenės vado generolo Jono Kronkaičio publikacijos apie padėtį krašto apsaugos sistemoje, paskelbtos „Ekstra“ žurnale? Kai kurie seimūnai atgavo atmintį ir pasiraitoję rankoves ėmė „demaskuoti“ daugelio nomenklatūrininkų ir jų prielipų nekenčiamą savanorį kūrėją A.Petrusevičių. Štai Vytautas Čepas, dabar liberalcentristas, prisiminė, jog esą tai, kas dabar laikraščiuose rašoma apie A.Petrusevičių, buvo žinoma ir prieš aštuonerius metus. Jis prisiminė, ką jam pasakojęs buvęs tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas A.Paulauskas, kuris buvo kviečiamas aiškintis į Seimą, bet, pasirodo, nepateikė jokios rimtesnės informacijos dėl J.Abromavičiaus žūties. „Aš išėjau su juo į Seimo koridorių ir paklausiau, kodėl jis nieko nesako. Tada jis atvirai pareiškė: ką aš galiu sakyti, jeigu tarp mūsų yra sprogdintojų“, – dėstė V.Čepas. Na, o tie sprogdintojai „aiškūs“ – pirmiausia tai buvęs ilgametis konservatorių lyderis prof. V.Landsbergis su savo bendražygiais. Apie tai jau kalba ne tik bulvarinių skaitalų rašeivos, bet ir laikantys save rimtais politologais ir politikos apžvalgininkais asmenys. Net su profesorių vardais. Pasitelkta netgi nužudyto J.Abromavičiaus motina, kuri, komercinių televizijų laidų vedėjų džiaugsmui, dėstė, jog sūnų nužudė… V.Landsbergis. Tokių užuominų pilna ir gausiuose nužudytojo žmonos samprotavimuose. Todėl visiškai teisus prof. V.Landsbergis, pareiškęs, kad juodųjų technologijų meistrai, Maskvos nurodymu ar savo iniciatyva, pradėjo pačią juodžiausią propagandinę kampaniją prieš Tėvynės sąjungą, kaip rimčiausią konkurentę įvairaus plauko nomenklatūrininkams būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose.

Iš tiesų kaip suprasti, kad buvęs generalinis prokuroras staiga priminė, jog 1997 metais Seimas trukdė tirti pakaunės savanorių maištą ir Bražuolės tilto susprogdinimo aplinkybes? Bet juk būtent konservatoriai 1997 metais ir inicijavo specialiosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti sudarymą. Bet kam dabar tai rūpi, kai propagandinė mašina paleista visu greičiu?

Atokvėpio nuo šio sukelto triukšmo valandėlėmis valdantieji randa laiko užsiimti ir kitais reikalais. Štai naujasis Vilniaus socdemų vadas parlamentaras Algirdas Paleckis, vadinamas Paleckiu III, sumanė sukurti sostinėje „antizuokinį liaudies frontą“. Sprendžiant iš jo samprotavimų, į tą frontą parlamentaras mielai priimtų ir paksininkus bei „darbiečius“, taip pat vietinius rusus ir lenkus. Taigi jungiasi visi savi. Matyt, tokie „frontai“ bus kuriami ne tik Vilniuje, bet ir kituose, ypač didžiausiuose Lietuvos miestuose. Todėl kažin ar verta džiūgauti, kaip tai daro socdemų frakcijos seniūnė I.Šiaulienė, triumfuodama pareiškusi, kad nuo šiol nomenklatūrininkų frakcija tapo didžiausia Seime. Perbėgus pas tikruosius savo bičiulius dar vienam „darbiečiui“ P.Vilkui, socdemų frakcija turės 27 narius.

Ko galima laukti artimiausiu metu, sunku prognozuoti. Aišku, A.Paulausko kurpiama nauja komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti, KGB dokumentų maišai – dar ne viskas. Juk ne be reikalo buvęs premjeras A.Brazauskas pareiškė, kad neketina mėgautis pensininko Nr. 1 gražiu gyvenimu. Pasirodo, dar ne laikas poilsiui, nes jam širdį skauda ir dėl Lietuvos, ir dėl partijos. O čia dar reikės vadovauti Valdovų rūmų statybai bei įrangai. Taigi darbų – per akis. Tik nežinia, kam bus skirti tie darbai. Sprendžiant iš to, kas vyksta, neatrodo, kad Lietuva pensininkui Nr. 1 labai rūpėtų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija