|
Iškilmės Žemaičių Kalvarijos šventovėje
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Spalio 8-oji diena įrašė dar vieną ypatingai šviesų
puslapį ne tik į Telšių vyskupijos Žemaičių Kalvarijos, bet ir Lietuvos,
taip pat viso pasaulio krikščioniškosios šeimos metraštį. Nepaisant
tądien per Žemaitiją nuvilnijusių liūtingų proveržių, šimtai maldininkų,
choristų iš Palangos ir Panevėžio, Vilniaus ir Kretingos, Klaipėdos
ir Vilkaviškio, kaip ir liepos pradžioje į garsiuosius Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo dvylikos dienų atlaidus, rinkosi į Žemaičių
Kalvarijos Baziliką dalyvauti Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškųjų
Šeimų Karalienės, paveikslo istorinėse vainikavimo iškilmėse.
Šį titulą Lietuvos Dievo Motinos Žemaičių Kalvarijos malonėmis garsėjančiam paveikslui popiežius Benediktas XVI suteikė ir jam skirtas karūnas pašventino šiais metais, birželio 23 dieną.
Telšių vyskupas Jonas Boruta savo viešame laiške tikintiesiems pabrėžė, kad Šventasis Tėvas apsisprendė Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškųjų Šeimų Karlienės, titulą šiam paveikslui suteikti iš Lietuvos vyskupų ataskaitų sužinojęs, kokią gilią krizę išgyvena mūsų krašto šeimos, kai iš šimto sudaromų santuokų 70 šeimų išyra.
Benediktas XVI ne kartą teigė, kad tvirta krikščioniška šeima yra ir turi būti pagrindinė tikėjimo perdavimo jaunajai kartai vieta bei svarbiausia naujo dvasinio pašaukimo ugdymo mokykla. Popiežius nuolat pabrėžia, kad niekas taip nepadeda šį uždavinį atlikti, kaip kasdienė bendra šeimos malda ryte, vakare bei prieš ir po valgio, kaip sekmadieninė visos šeimos bendra kelionė į sekmadienio šv. Mišias, dalyvavimas piligriminėse kelionėse į savo krašto ir kitų šalių šventąsias vietas. Tokios tradicijos padeda išsaugoti šeimos vienybę ir ištikimybę suartėti šeimos nariams, skatina mylėti vieni kitus, net kai, žmogiškai mąstant, mylėti sunku.
Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės, paveikslo vainikavimo Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje iškilmės prasidėjo Jaunimo vakaru spalio 7-ąją šv. Mišiomis, taip pat Naktine vigilija ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Vyskupas J.Boruta iškilmėse ypač daug padėkos žodžių išsakė ne tik paveikslą restauravusiems Vilniaus P.Gudyno centro specialistams, nuoširdžiai šią įspūdingą šventę rengti padėjusiems Telšių, Plungės savivaldybių, Žemaičių Kalvarijos seniūnijos vadovams, darbuotojams, Žemaičių Kalvarijos vidurinei mokyklai, jauniesiems ateitininkams.
Tą sekmadienio rytą išskirtinio maldininkų dėmesio susilaukė kunigo, teologijos licenciato Andriejaus Sabaliausko pranešimas apie Žemaičių Kalvarijos šventės praeitį ir dabartį, taip pat teologijos daktaro kun. Arvydo Ramono katechezė mariologine tema. Kai buvo sunkūs maro metai, šimtus kilometrų ėjo žmonės į Žemaičių Kalvariją, ėjo sunkiais caro laikais, plaukte plaukė karo laikais, pėsti iš Palangos, Tauragės, Kuršėnų skubėjo net tada, kai katalikus vežė į Sibirą, ši šventovė nenustojo būti pilna žmonių ir sovietinės priespaudos laikais. 1939 metais, minint 300-ąjį šventovės gimtadienį, vieną dieną į atlaidus susirinko net 44 tūkstančiai piligrimų katalikių moterų motinų, žmonų ir kt. Štai kodėl ši stebuklavietė ir dabar susilaukė popiežiaus Benedikto XVI dėmesio, sakė kun. A.Sabaliauskas.
Šitokių iškilmių Žemaitijoje gal ir būta, bet labai seniai. Jose dalyvavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stephanas Zurbrigenas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupai emeritai Juozas Preikšas, Juozas Žemaitis, Antanas Vaičius.
Po šv. Mišių ir Eucharistinės procesijos aplink Baziliką net
iš šimto Žemaitijos bažnyčių choristų širdžių galingai išsiliejo
giesmė Marija, Marija...
© 2006 XXI amžius
|