Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvos krikščionys demokratai
pradėjo politinį sezoną

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lietuvos krikščionys demokratai (LKD), vadovaujami pirmininko Valentino Stundžio, rugsėjo viduryje susirinkę į Tarybos posėdį Kaune, pradėjo politinį sezoną, kuris, atrodo, bus nelengvas. Juk 2007 m. vasario 25-ąją numatyti savivaldybių tarybų rinkimai. Tarybos posėdyje išrinkta nauja valdyba, kurios pirmininku išrinktas Radviliškio meras Antanas Čepononis. Kiekvienas naujosios valdybos narys yra atsakingas už kurią nors veiklos sritį: fizikas, Vilniaus skyriaus pirmininkas Gintautas Jakimavičius rūpinsis savivaldos reikalais; Žilvinas Leleiva koordinuos tarptautinius ryšius; Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Luomanas – švietimo, mokslo ir kultūros klausimus; viešojo administravimo magistras, Telšių rajono laikraščio „Penktadienio žemaitis“ redaktorius Faustas Meiženis – kaimo reikalus; Henrikui Petrauskui teks kuruoti ūkio klausimus; istorikas Kęstutis Salickas rūpinsis jaunimo reikalais; biofizikas, Fizikos instituto doktorantas Paulius Saudargas išrinktas LKD atsakinguoju sekretoriumi, jis nemažai laiko praleis būstinėje; doros ir konfesijų reikalus kuruos Vitalijus Satkevičius; aplinkos klausimais rūpinsis inžinierius hidrogeologas, Kovo 11-osios akto signataras Jonas Šimėnas; už finansinius reikalus atsakingas Jonas Volungevičius.

Lietuvos krikščionys demokratai pradėjo derybas su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP), kurios pirmininkas yra Vincentas Lamanauskas, dėl susivienijimo. Reikia tikėtis, kad derybos bus sėkmingos.

Tarybos posėdyje buvo priimtas pareiškimas, kuriuo visuomenė raginama išlaikyti budrumą intensyvėjančių informacinių provokacijų kontekste; taip pat politinės partijos kviečiamos artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų laikotarpiu garbingai idėjų konkurencijai, pagrįstai moralės ir etikos laikymusi. LKD nuomone, „tam reikalinga iš esmės reformuoti politinių partijų finansavimo mechanizmą, įteisinti nedeklaratyvų politikų elgesio kodeksą, atsisakyti užsakomosios, net ir netiesioginės, politinės reklamos ir silpnybių papirkinėti rinkėjus. Politinės partijos privalo turėti valios ir noro sąžiningai tarnauti žmogaus ir valstybės interesams“.

Kaip LKD vertina patys save? Anot partijos pirmininko V.Stundžio, „šiandien krikščionys demokratai yra viena ryškiausiai atsinaujinusių Lietuvos partijų, atvirai ir principingai vertinanti politinį gyvenimą, susitelkusi ir vieninga. Partijos skyriai veikia visoje Lietuvoje. Veiklus partijos jaunimas, moterys, senjorai, politiniai kaliniai ir tremtiniai – susibūrę į savo sekcijas. Įdomi ir prasminga yra kaimo reikalų sekcija“.

Tie, kurie domisi politika, pastebėjo, kad šių metų vasarį LKD pirmieji viešai ir atvirai paklausė visuomenės: ar Darbo partijos neverta paskelbti veikiančios už įstatymo ribų. LKD kreipėsi į LR generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydami pradėti Darbo partijos veiklos tyrimą, nes pastebėta, kad ši partija „su savo lyderiu priešakyje sustiprino savo veiklą, nukreiptą prieš valstybėje galiojančią santvarką, teisinę sistemą“. Į LKD nerimą tuomet nebuvo reikiamai sureaguota. O gaila. Gal dabar nereikėtų Darbo partijos vedliui skelbti tarptautinės paieškos.

LKD šiais metais išleido keletą informacinių leidinių: „Mes – krikščionys demokratai“, „Politinės virtuvės meniu pagal krikdemų jaunimą“, „Politinis šviesoforas“. Iš šių leidinių išsiskiria „Politinis šviesoforas“, išleistas visuomenei ir žurnalistams rugsėjo viduryje Vilniuje. „Kai valstybėje vyksta ypač daug „politinių avarijų“, kai politinis elitas įvedinėja savas „eismo taisykles“, kai trūksta tvarkos bei reguliavimo ir susireguliavimo, kai nepaisoma elementariausių normų, mes siūlome įjungti „politinį šviesoforą“. „Šviesoforo“ principu pateikiame ir savo programinius principus ir požiūrius į įvairias visuomenines sritis“, – sakė LKD pirmininkas V.Stundys.

„Politinis šviesoforas“ bus pristatytas daugelyje LKD skyrių. Į renginius atėję žmonės išgirs atsakymus į ne vieną aktualų klausimą, pavyzdžiui, ką krikščionys demokratai (krikdemai) turi bendro su socialdemokratais (socdemais) ir kuo iš esmės skiriasi. Gal LKD verta susijungti su Tėvynės sąjunga? Kodėl krikdemai tiek daug kartų skilo? Ar LKD netaps tik „savivaldybių partija“? Ir t. t.

Čia neminėsime raudonos šviesos, kuri uždegama tiems valstybės ir visuomenės reiškiniams, kuriems LKD sako griežtą „Ne“. Taip pat ir geltonos šviesos, kuri uždegama tuoj pat, kai reikia dėmesio ir susireguliavimo, bendrų visuomenės ir valstybės pastangų siekiant konstruktyvaus darbo. Tačiau tiems valstybės ir visuomenės gyvenimo procesams, kuriems LKD dega žalią šviesą, verta skirti daugiausia dėmesio. Juos greitosiomis ir perbėgsime, nors ir ne visus dėl vietos stokos.

„Politika krikščionių demokratų akimis – tai atsakingas ir atviras darbas valstybės ir jos piliečių labui. Valstybės ir visuomenės gerovės siekį siejame su krikščioniškosios demokratijos nuostatų įgyvendinimu, LKD programos vykdymu ir sąžiningo tarnavimu Lietuvai, stiprinant žmonių viltį ir pasitikėjimą ateitimi.

Bendrasis gėris ir dėmesys visuotinam interesui pasiekiamas tik tuomet, kai vadovaujamasi demokratija, sugebančia apginti savo vertybes.

Siekiame tinkamų gyvenimo sąlygų kiekvienam žmogui, šeimai ir bendruomenei sudarymo bei ekonominės plėtros – bendrai visuomenės gerovei.

Socialinio blogio bei socialinės atskirties mažinimas neatsiejami nuo būtinybės įgyvendinti socialinį teisingumą. Būtina diegti socialiosios rinkos modelį, kuris užtikrintų orias gyvenimo sąlygas ir tiems visuomenės nariams, kurie atsiduria nepalankiausioje padėtyje dėl konkurencijos darbo rinkoje ar susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms.

Pabrėžiama darbuotojų teisė turėti tinkamas, nevergiškas darbo sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo.

Sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas turi remtis ligų prevencijos stiprinimu, valstybinių sveikatos draudimo lėšų panaudojimo efektyvumo didinimu ir geresnių sąlygų gauti tinkamą medicininę pagalbą sudarymu.

Vykdydama švietimo politiką valstybė privalo garantuoti teisę tėvams leisti savo vaikus į valstybinę lietuvišką mokyklą bei galimybę to pageidaujantiems tėvams leisti savo vaikus į tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas. Ginant asmens teisę į mokslą reikia užtikrinti lygias, nuo šeimos socialinės padėties nepriklausančias startines mokslo siekio pozicijas.

Teisėsaugos institucijų veiklos metodai bei procedūros turėtų atitikti europietiškąją tradiciją, o būtinoji teisinė pagalba prieinama ir mažiau pasiturintiems žmonėms.

Ieškoti žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų, tobulinti tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybą, ieškoti naujų, perspektyvių ūkininkavimo ir paslaugų rūšių.“

LKD taip pat dega žalią šviesą nacionalinio saugumo stiprinimui, krašto apsaugos plėtrai, energetikos sektoriaus pertvarkymui, racionaliai ūkio struktūrai ir konkurencingumui, smulkiam ir vidutiniam verslui, valstybės mokesčių, pajamų ir išlaidų politikos tobulinimui, progresyviems mokesčiams, bankų ir kredito politikos tobulinimui.

Tiems, kurie vis dar tikisi malonių iš „geros valdžios“, LKD atsako: „Kiekvienas žmogus turi ne tik teisę, bet ir pareigą būti atsakingas už save ir savo veiksmus, taip pat už savo artimą ir bendruomenę, privalome kurti visuomenę, vertinančią ir puoselėjančią krikščioniškas moralines vertybes. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už nuolatinį visuomenės, kurioje gyvename, tobulinimą. Iš krikščioniškų vertybių kylantis socialinės rinkos modelis gali būti tas raktas, kuris leistų sumažinti įtampą mūsų visuomenėje“.

Tai LKD vicepirmininko dr. Algirdo Šakalio žodžiai, teikiantys viltį, kad visuomenėje gali įsigalėti krikščioniškos ekonominės doktrinos idėjos. Tačiau tai priklausys nuo mūsų visų, nuo to, ar visi, save laikantys krikščionimis, patikės LKD skelbiamomis nuostatomis ir vertybėmis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija