Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Svari knygnešių veikla

Rugsėjo 29 dieną išrinkta nauja Knygnešio draugijos Kauno skyriaus valdyba. Jos pirmininku išrinktas „knygnešių karaliaus“ Jurgio Bielinio vaikaitis Jurgis Algirdas Bielinis, pavaduotoju – Kazys Blaževičius, sekretore – Laimė Milvidienė, valdybos narėmis – Asta Reklaitytė ir Danguolė Žemaitienė.

Kultūrologės Birutės Fedaravičienės iniciatyva Knygnešio draugijos Kauno skyrius įkurtas 1989 m. kovo 16 d. Skyrius apjungė 50 knygnešių ainių, kurie įsipareigojo propaguoti knygnešystės epochos, pirmojo tautinio atgimimo ir Sąjūdžio keliamus idealus. Siekti šių tikslų knygnešių ainiams padėjo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius, besiorganizuojančios politinių kalinių ir tremtinių organizacijos bei anuo metu gausūs patriotiniai meniniai kolektyvai.

1989 m. kovo 16 d. bolševikmečiu nuniokotame Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie paminklo Knygnešiui, dar okupacijos sąlygomis įvyko pirmasis Knygnešio dienos iškilmingas minėjimas. Jis vyko pakilia Sąjūdžio laikų dvasia, jame dalyvavo žinomi poetinio žodžio meistrai, patriotinių dainų kolektyvai bei gausus kauniečių ir miesto svečių būrys.

1991 m. gegužės 7 d., jau laisvoje Lietuvoje, Knygnešių sodelyje pirmą kartą oficialiai paminėtos 87-osios lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo metinės. Nuo tada tokie minėjimai tapo tradiciniai.

Ypač gražiai paminėtos 90-osios spaudos atgavimo metinės. Tada buvo atidengtas Petro Rimšos paminklas „Lietuvos mokykla 1864-1904“, kurį Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais buvo rengtasi, tačiau dėl bolševikinės okupacijos nespėta pastatyti. Gegužės 8 dieną prie namo Donelaičio g. 5, kuriame anksčiau gyveno knygnešystės metraštininkas, gulago lageriuose žuvęs laisvės kovų savanoris mjr. Petras Ruseckas, pritvirtinta memorialinė lenta, o Panteono kalnelyje, Petrašiūnų kapinėse, jo garbei atidengtas liaudies skulptoriaus Ipolito Užkurnio darbo kenotafas – stogastulpis.

Okupantai ir jų talkininkai ne tik klastojo tautos ir valstybės istoriją, bet ir stengėsi sunaikinti tautai brangius istorinius ir kultūrinius paminklus, pastatytus Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais. Pačiam Antanui Sniečkui „palaiminus“, buvo sunaikintas tautos istorijos panteonas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus paminklų kompleksas. Sunaikinta ir Knygnešių sienelė, kurios statyba, beje, buvo baigta pirmosiomis bolševikinės okupacijos dienomis.

Sąjūdžiui drebinant blogio ir skurdo imperijos pamatus, kauniečių garbės reikalu buvo panaikinti vandalų siausmo pėdsakus Karo muziejaus sodelyje. Miesto valdžios pastangomis buvo atstatoma ir Knygnešių sienelė.

1997 m. birželio 7 d. Kaune įvyko didelė šventė – buvo atidengta Knygnešių sienelė. Ta proga Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už knygnešius, daraktorius ir laisvės kovų šaulius aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o Knygnešių sodelyje vyko iškilmingas renginys. Sienelę pašventino arkivyskupas S.Tamkevičius, kalbėjo prof. V.Landsbergis, o garbusis svečias tautos dainius Bernardas Brazdžionis padeklamavo specialiai tam renginiui parašytą „Pagarbos ir padėkos odę knygnešiams“. Šį renginį padėjo parengti ir jį labai papuošė „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos pedagogai ir moksleiviai.

Kas nėra abejingas knygnešystės epochos tautos didvyriams, kuriems tauta amžinai liks dėkinga už išsaugotą tautos gyvastį, dar prisimena 2004 m. gegužės 7 d. Knygnešių sodelyje vykusį įspūdingą teatralizuotą spaudos atgavimo šimtmečio minėjimą. Tada pirmą kartą viešai buvo atlikta maestro Antano Paulavičiaus tam renginiui specialiai parašyta „Odė knygnešiui“.

Knygnešių sodelio kompleksas – tautos pagarbos ženklas gimtojo žodžio ir rašto gynėjams už jų pasiaukojamąją veiklą pačiais niūriausiais carinės vergijos metais. Šis kompleksas niekad nebuvo taip gražiai sutvarkytas, kaip dabar.

Knygnešių ainių vardu dėkoju visoms Kauno valdžioms, prisidėjusioms prie to, kad ši kiekvienam lietuviui šventa vieta būtų tokia graži.

Kazys BLAŽEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija