Atnaujintas 2006 spalio 18 d.
Nr.78
(1478)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Minsko „tėtušis“ labai supyko

Šio mėnesio pradžioje Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, kaip niekada anksčiau, vos ne į miltus sumalė Kremliaus valdžią ir pareiškė, kad jo kantrybė turi ribas, kurios jau baigiasi. A.Lukašenka pagrasino, jog jau gali nebelikti kitos išeities, kaip pasitraukti iš Sąjungos. Minsko valdovas, kalbėdamas apie pasitraukimą iš Sąjungos, turėjo galvoje bendrą Rusijos ir Baltarusijos valstybę, kurios faktiškai dar nėra, nors nuolat skelbiama, kad tas susijungimas įvyks artimiausiu metu. Tik bėda ta, jog tas „artimiausias metas“ niekaip neateina ir tos oficialiosios jungtuvės vis atidėliojamos. „Tėtušis“ net neslėpė, kad pagrindinė jo pykčio prieš vyresnįjį brolį priežastis – kainos už rusiškas dujas. Dabar Baltarusija už dujas moka beveik simbolinę kainą – 46,68 JAV dolerius už 1000 kub. metrų. Tačiau prieš pusę metų „Gazprom“ priminė baltarusių partneriams, kad dabar galiojantis kontraktas dėl dujų tiekimo baigiasi 2007 metų pavasarį. Todėl nedviprasmiškai užsiminta, jog pasibaigus tam laikotarpiui dujų kaina išaugs iki 200 dolerių. Pastaruoju metu tokių pareiškimų iš „Gazprom“ dar padaugėjo. Tiesa, ir Maskvos, ir Minsko politikai tokius „Gazprom“ planus vertina gana skeptiškai, teigdami, jog Kremlius aplaužys ragus „Gazprom“ ir monopolinis koncernas nesiryš pakelti kainų pagrindinei draugei ir strateginei partnerei Baltarusijai.

Tačiau, sprendžiant iš labai pikto A.Lukašenkos pareiškimo, jis pats patikėjo, kad tokie grūmojimai dėl kainų padidinimo netrukus gali virsti realybe. „Jūs prarasite vienintelį sąjungininką, pagaliau jūs padengsite save gėdos šydu... Toks dujų kainos padidinimas vienareikšmiai reiškia vieną dalyką – santykių nutraukimą“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas. Dar daugiau, jis priminė savo bičiuliui V.Putinui, kad keldama dujų kainą Maskva siekia visiškai pajungti Baltarusiją, paversti ją dar viena savo gubernija. Ir čia pat pateikė papildomų argumentų: „Kai tiktai Baltarusija taps Rusijos dalimi, čia atsitiks labai blogi dalykai. Kur kas blogesni nei Čečėnijoje. Čia ims plūsti žmonės iš Gruzijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir vadinamojo Pabaltijo. Jie jau pasirengę atvykti su ginklais rankose ir jiems pinigų netrūks“, – gąsdino A.Lukašenka.

Aišku, niekam jau ne paslaptis, kad pastaruoju metu Minskas, nepaisant garsių deklaracijų apie visų slavų vienybę, faktiškai kaišioja pagalius į Rusijos ir Baltarusijos sąjungos ratus. Tai pirmiausia rodo faktas, jog A.Lukašenka visokiais būdais išsisukinėja nuo jau seniai žadėto rusiško rublio įvedimo.

Baltarusijos „tėtušiui“ rūpi ir kiti reikalai. Šiomis dienomis jis paskelbė, kad labai sustiprėjo Minsko santykiai su Iranu ir naujojo Kastro – Hugo Čaveso valdomos Venesuelos. Taigi Maskvai leidžiama suprasti, jog „Gazprom“, sumanęs „apiplėšti“ vienintelę ištikimą Rusijos sąjungininkę didindamas dujų kainas, nepakenks Baltarusijai, nes į jos pusę stojo Iranas ir Venesuela. Be jų, A.Lukašenka pasigyrė, kad jis kuria draugiškų Baltarusijai šalių lanką „tolimajame užsienyje“. Tame lanke, be Irano ir Venesuelos, bus ir Pietų Afrikos Respublika bei Malaizija. Taip A.Lukašenka demonstruoja, jog jo geriausi draugai sėdi ne tik Maskvoje, bet ir Teherane bei Karakase.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija