Atnaujintas 2006 lapkričio 8 d.
Nr.83
(1483)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Gyvenimas Zervynose – kaip stebuklas...“

Rūta Averkienė

Rašytojas Juozas Aputis

Varėnos viešojoje bibliotekoje įvyko jubiliejinis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Juozo Apučio kūrybos vakaras. Pasiklausyti žymaus novelisto kūrybos ir jį pasveikinti susirinkusiems varėniškiams vakaras neprailgo – J.Aputis, dalydamasis mintimis apie gyvenimą Zervynose ir kūrybą, kaip visuomet, nestokojo šmaikštumo.

Kūrybiniuose vieškeliuose beklaidžiojantis rašytojas neretai užklysta ir į Dzūkijos žmonių gyvenimus.

Apie gausią rašytojo kūrybos kraitę bylojo ir ant stalo išrikiuotos J.Apučio parašytos knygos.

Jubiliejinį kūrybos vakarą vedęs literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas sakė, kad šio rašytojo kūrybos vakarus pradėti yra lengva, nes, pristatant žmogų, užtenka tik vardo ir pavardės. Žemaičiui nuo Raseinių, beveik trisdešimt metų gyvenančiam ir kuriančiam Zervynose ir ten jau vietinių laikomam „neužeiviu“, o beveik „vieciniu“, „mokančiam laikyti ne tik plunksną, bet ir kirvį, kartais – stiklą“, tą vakarą netrūko gražių žodžių apie kūrybą ir save patį.

V.Sventickas, pastebėjęs, kad J.Aputis nelabai mėgsta skaityti savo kūrybą, paskaitė naujausios J.Apučio novelių knygos „Vieškelyje džipai“, už kurią autoriui buvo suteikta Nacionalinė premija, keletą ištraukų. Literatūros kritikas rašytoją apibūdino trimis svarbiausiais aspektais. Pirmiausia – žmogus, nes žmogiškumas yra svarbiausias, pamatinis J.Apučio kūrybos akmuo. „Vyras iš stuomens ir iš liemens“, nes gyvenime ir kūryboje domisi moterimis, sugeba prasiskverbti į paslaptingą moters pasaulį. Jis, pasak V.Sventicko, ir valstybės vyras, nes nuolat susirūpinęs, kas vyksta mūsų šalyje ir pasaulyje.

Pats rašytojas prisipažino, kad trijų dešimčių metų gyvenimas Zervynose jam – tarsi stebuklas. Su juo prasidėjo naujas pažinimo etapas – žmonių ir gamtos, aplinkos. „Aš susigyvenau su kaimo žmonėmis. Ypač savo amžiaus ir su vyresniais, kurių jau nebėra. Jų gyvenimų istorijos, pasakojimai man – tiesiog palaima...“ Todėl nenuostabu, kad žymaus rašytojo paskutiniųjų metų kūryboje apstu detalių iš Zervynų kaimo gyvenimo. „Pagaliau – karvių gynimas – tai tikri V.Krėvės „Skerdžiaus“ vaizdeliai... Kai aš čia atsikėliau, buvo 86 karvės, dabar – tik viena. Šita karvė per širdį eina kiekvienam, kai ji būbauja ėdus ar neėdus, nes ji viena liko... Visa tai matau filosofiškai – ką daro laikas. Kai žinai to žmogaus, to ūkio istoriją, kai staiga viskas baigiasi... Tai šitokie yra mano Dzūkijos lobiai. Aš jaučiuosi šito sodžiaus, šitos aplinkumos žmogus. Jau kartais nebejauti, atvykęs esi ar ne, nes visas kaimo gyvenimas yra tavo gyvenimas, visos istorijos yra tavo, visos laidotuvės yra tavo... Po ilgų nerašymų aš čia atsigavau, truputėlį ir pats pasikeičiau, savaime prisitaikiau prie dzūkiško tempo... Pagaliau ta Zervynų kaimo tyla – ji yra pasakiška! Ir tos Zervynų kaimo moterys, kurios laiko visus namų ir kaimo kampus. Ir tos kaimo tradicijos man yra stebuklingos...“

Lyg ir pasiguosdamas J.Aputis sakė nesuprantąs, kodėl kliūva tokie kaip jis atvykėliai, kurie nori kaimą ne griauti, o išsaugoti, pažinti ir pamilti paprastus žmones, suprasti jų „ne nuo mokslo, bet nuo Dievo paimtą išmintį...“.

Rašytoją pasveikino rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas. „Džiugu, kad Zervynų gamta ir žmonės daug duoda Jūsų kūrybai. Dar daugiau duodat Jūs Zervynoms ir Dzūkijai... Gyvenant prie tokios gražios Ūlos upės gal gims dar ne vienas romanas...“ – sakė rajono vadovas. Jis palinkėjo J.Apučiui daug sveikatos ir kūrybinių minčių.

Rašytojas, nestokodamas šmaikš-tumo, pasakojo apie pirmuosius literatūrinius bandymus bei įvairius įdomius gyvenimo nutikimus, kurie vėliau atsidūrė jo novelėse ir apsakymuose.

Rašytojo J.Apučio kūrybos vakarą gražiai „iliustravo“ Senosios Varėnos A.Ryliškio vidurinės mokyklos etnografinio ansamblio „Serbenta“ atlikėjų Slipkauskų, vadovaujamų mokytojos Irenos Naujūnienės, atliekamos liaudies dainos.

Bibliotekos darbuotojai rašytojui įteikė publikacijų, išspausdintų respublikinėje spaudoje per dvejus metus, kopijų albumėlį.

Po jubiliejinio kūrybos vakaro varėniškiai skubėjo įsigyti knygą „Vieškelyje džipai“ ir gauti žymaus lietuvių novelisto autografą.

Varėna

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija