Atnaujintas 2006 lapkričio 24 d.
Nr.88
(1488)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Motinai nereikia akmeninės širdies

Teko pastebėti, kaip patys didžiausi neklaužados, nesiskaitę su gyvais tėvais, mirus vienam iš jų susimąsto prie kapo, atgailauja. Skaudi motinos netektis ne vieną grąžina į doros kelią: netekties valandą žmogus ima suvokti, ko neteko. Ima galvoti apie gyvenimo prasmę.

Iš tiesų motina – pats artimiausias, pats ištikimiausias žmogus pasaulyje. Kas, jei ne ji, motina, praleidžia bemieges naktis prie savo sergančio vaiko lovelės? Kiek nesuskaičiuojamų darbų darbelių ir rūpestėlių užgula jos gležnus pečius! Bet motinos meilė įveikia viską, kad tik vaikai užaugtų sveiki, dori.

Geroji Edmundo motina vedė savo sūnų gėrio ir tiesos keliu. Be abejo, tai jos didis nuopelnas, kad sūnus tapo kunigu. O koks jis bus kunigas, priklausė nuo jo paties. Deja, žemiškos pagundos padarė savo – jis atsisakė kunigystės. Maža to, atsidavė į tamsos kunigaikščio rankas. Tačiau aš įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau jam (panašiai kaip ateistui Volterui, kaip atsisakiusiam kunigystės Vincui Mykolaičiui-Putinui) kils noras grįžti prie Dievo. Juk Dievo galia didesnė nei Jo kūrinio. Laimę žmogus gali surasti tiktai gyvendamas dieviškojo gyvenimo spinduliuose.

Girdėjau ne kartą, kad vandalai išniekina kapus. Tačiau iki šiol neteko girdėti, kad sūnus išniekintų savo motinos kapą.

Nuversti mamos ant dukters kapo pastatytą kryžių su Kristaus kančia ir užritinti ant motinos amžinojo poilsio vietos akmeninę širdį galėjo tik pats didžiausias piktadarys arba praradęs protą, apsėstas netyrosios dvasios. Naujas vietoj kryžiaus sūnaus pastatytas paminklas man panašesnis į sūnaus suakmenėjusią širdį, grandinėmis ir spyna atsiribojusią nuo Dievo.

Nepamiršk, nuo Dievo nusigręžęs, nuo Gėrio ir Tiesos nuklydęs vaike, kad Kristaus kančia ir mirtis ant kryžiaus už nusidėjusius žmones – tai didžiausias, koks tik gali būti Dievo meilės žmonijai įrodymas. Be tos Meilės, be ryšio su Dievu, mes tampame silpni ir akli dvasia, todėl lengvai (ypač per pinigus, per kūniškus malonumus) pasiduodame šėtono įtakai.

Aš melsiuos už jus, Edmundai, kad grįžtumėte prie tos Didžiosios Meilės. Padarykite pirmąjį žingsnį – palikite stovėti ant motinos kapo kryžių su Kristaus kančia – didžiausios pagarbos jai paminklą.

Leokadija ČEPULIENĖ

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija