Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Metodai nesikeičia

Aleksandras Litvinenka ligoninėje AFP nuotrauka

Visame demokratiniame pasaulyje vėl kilo skandalas dėl KGB šnipų veiklos. Netgi tose valstybėse, kurių vadovai visokiais būdais pataikauja dabartiniam Kremliaus valdovui, senam kadriniam KGB šnipui prezidentui V.Putinui. Kremliaus pareigūnai neslepia pasipiktinimo dėl buvusio aukšto KGB (FST) karininko papulkininkio Aleksandro Litvinenkos apnuodijimo. A.Litvinenka pabėgo į Londoną 2001 metais, kai jam grėsė suėmimas dėl prezidento V.Putino kritikos ir žmogaus teisių laužymo. Po kurio laiko jam buvo suteikta Didžiosios Britanijos pilietybė. A.Litvinenka pasijuto labai blogai, kai viename Londono restorane susitiko su Italijos Neapolio universiteto profesoriumi Marijumi Skamarela, kuris jam perdavė svarbius dokumentus dėl neseniai Maskvoje nužudytos rusų žurnalistės Anos Politkovskajos, kuri irgi aršiai kritikavo dabartinį Kremliaus režimą ir jo vykdomą čečėnų tautos genocidą. Po šio incidento buvo pasklidę kalbų, kad nuodų į maistą ar gėrimą A.Litvinenkai galėjo įpilti pats M.Skamarela. Tačiau labai greitai paaiškėjo, jog ir italų profesorius yra rusų žvalgybos, o ypač Čečėnijos vietininko R.Kadyrovo smogikų taikiklyje. Į jo gyvybę irgi ne kartą buvo pasikėsinta. Be to, M.Skamarelos iniciatyva Italijos parlamente buvo įkurta speciali komisija, tirianti KGB, vėliau FSB veiklą Italijoje SSRS laikais ir dabar.

Apnuodyto buvusio FST karininko sveikatos būklė labai sunki. Jam nuslinko plaukai ir, kaip praneša Londono žiniasklaida, jis atrodo kaip senis, jam sutriko inkstų ir kitų organų veikla. Kol kas nustatyta, kad jis buvo apnuodytas kaliu, labai nuodinga bespalve ir bekvape medžiaga, o gal ir kitomis radioaktyviomis medžiagomis. Įtakingi Londono laikraščiai, tokie kaip „The Times“ ir kiti, rašo, jog beveik nėra abejonių, kad A.Litvinenką, kaip politinį pabėgėlį ir reikšmingą V.Putino oponentą, bandė pašalinti FST šnipai pačios Kremliaus vadovybės įsakymu. Įspėjant ir kitus pabėgėlius iš Rusijos, koks likimas jų laukia, jeigu jie atskleis Maskvos saugumo veiklos Vakaruose užkulisius. Rusijos oficialūs asmenys, ilgai tylėję dėl šio incidento, primenančio šaltojo karo laikus, dabar prabilo, jog A.Litvinenka tėra tik kito pabėgėlio finansų magnato Boriso Berezovskio bičiulis ir ne toks įtakingas žmogus, kad jį reikėjo pašalinti. Buvęs Azerbaidžano KGB vadovas, dabar Maskvos strateginių vertinimų ir analizės instituto direktorius Vagitas Huseinovas pareiškė, jog Rusijos saugumas jau nebenaudoja tokių priemonių politiniams priešininkams pašalinti. Tokių kaip, pavyzdžiui, kai 1979 metais ant Londono tilto įdūrus lietsargio galu į koją buvo nužudytas žinomas Bulgarijos disidentas Georgijus Markovas. Tuo tarpu Rusijos kompartijos deputatas Valstybės Dūmoje ir Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Iliuchinas aiškiai užsiminė, kad pasikėsinimas prieš A.Litvinenką – Rusijos saugumo tarnybų darbas. Pasak V.Iliuchino, Lubiankos saugumiečių kantrybės taurę perpildė tai, jog A.Litivinenka surinko ir ketino paskelbti labai svarbių ir nepaneigiamų dokumentų bei kitų duomenų apie žurnalistės A.Politkovskajos nužudymą.

Beje, užsienio žiniasklaida primena, kad visi požymiai apnuodijus A.Litvinenką labai panašūs į tuos, kurie buvo bandant tokiu pat būdu nužudyti dabartinį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, kai jis buvo kandidatas į Ukrainos prezidentus. Tą patį buvo bandoma padaryti ir su žurnaliste Ana Politkovskaja, kai ji skrido lėktuvu į Šiaurės Kaukazą. Kitas garsus į Angliją pabėgęs aukštas KGB karininkas Olegas Gordijevskis irgi neabejojo, kad A.Litvinenką bandė nužudyti FST žmonės.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“