| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Švenčionių dekanate Kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties metinių minėjimas
ŠVENČIONĖLIAI. Švenčionėlių parapijos klebonas kun. Edmundas Paulionis pakvietė tikinčiuosius į kun. Broniaus Laurinavičiaus 25-ųjų žūties metinių minėjimą. Lapkričio 24 dieną Švenčionėlių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Jau nuo ankstyvo ryto žmonės ėjo į šventovę. Šventoriuje rikiavosi Ryto kuopos ateitininkai, vadovaujami Ritos Jusienės. Dalyvavo vietiniai valdžios atstovai, kunigo giminės, gausus būrys vilniečių, kuriuos sukvietė kun. B.Laurinavičiaus paminklo paramos fondo nariai. Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, jam talkino kitų parapijų kunigai: Švenčionių dekanas kun. Vidas Smagurauskas, vilniečiai kun. Mykolas Petravičius, SDB, ir kun. Bernardas Augaitis, kun. Antanas Domeikis iš Striūnaičio parapijos. Monsinjoras per pamokslą nušvietė kun. B.Laurinavičiaus ištikimą tarnystę Dievui ir Lietuvai, jo veiklą neramiais okupacijos metais stojus į drąsų mūšį, kas pareikalavo net jo gyvybės. Kunigas patriotas nesitaikstė su skelbiamu melu, veidmainyste ir valdžios institucijų nuolaidžiavimu Bažnyčios ir žmogaus teisių persekiotojams. Tai buvo nepakenčiama to meto saugumiečiams, kurie pradėjo bylą Intrigantas, jį tardė, darė kratas. Mons. A.Svarinskas kvietė tikinčiuosius melstis, susitelkti ir būti ištikimus Kristaus mokymui, taip pat mokytis iš kunigo Broniaus, sekti jo pavyzdžiu kovojant už tiesą ir dorą. Po šv. Mišių išėjome į šventorių prie kun. B.Laurinavičiaus kapo. Prie jo pastatytas skulptoriaus prof. Antano Kmieliausko paminklas Kristus surištomis rankomis prieš Pilotą, o antkapis iškaltas iš Sudervės laukų atvežto akmens. Nors susikaupimo valandą prie kapo dangus verkė, berdamas lietaus lašus, tačiau žmonės nesiskirstė ir susibūrę klausėsi kalbėtojų prisiminimų. Čia pat pleveno Lietuvos trispalvė ir vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio vėliavos. Moksleivė ateitininkė paskaitė kun. B.Laurinavičiaus atsisveikinimo laišką, skirtą Švenčionėlių tikintiesiems iškėlimo į kitą parapiją proga. Seniūnas Jonas Maciulevičius prisiminė vaikystę, kunigo tėviškus pamokymus, o jo pastatytą bažnyčią pavadino Švenčionėlių katedra. Kun. Vidas Smagurauskas prisiminė šio dvasininko veiklą ne tik Švenčionėliuose, bet ir kitose šio krašto bažnyčiose. Buvęs politinis kalinys, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo iniciatorius Viktoras Petkus nušvietė kunigo Broniaus veiklą šioje grupėje, ypač po to, kai visi buvusieji nariai buvo suimti. Jis rašė pareiškimus ne tik vietinės ir Lietuvos valdžios institucijoms, bet ir Sovietų Sąjungos vadovams. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidime, buvo spausdinama jo informacija apie žmonių teisių pažeidimus, draudimą tikybos apraiškų mokyklose ar darbe su vaikais. Kun. Mykolas Petravičius, SDB, prisiminė kunigo Broniaus priesakus klierikams, jauniems kunigams, išaukštino jį kaip taurų kovotoją už Bažnyčią ir tėvynę. Po pasisakymų suskambo kunigo B.Laurinavičiaus labai mėgta Lietuva brangi. Kun. E.Paulionis visus pakvietė prie vaišių stalo. Šiltoje aplinkoje sotinomės įvairiais skanumynais, dalijomės prisiminimais ir klausėmės bažnyčios giesmininkų dainų. Pasivaišinę ir sustiprėję ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, išvykome namo. Vilniaus dekanate Vilnius. Lapkričio 25 dieną rinkomės į kunigo Broniaus žūties vietą jo vardu pavadintą skverą Vilniuje. Gausiai susirinkus vilniečiams prie kuklaus laikino paminklo, minėjimą pradėjo mons. A.Svarinskas, pakvietęs už žuvusįjį sugiedoti Viešpaties angelą. Kalbėjo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas. Jis pabrėžė kunigo darbų reikšmę dabartinei žmonių kartai, kuri gali iš jo pasimokyti, kaip reikia veikti esant nepalankioms sąlygoms. Ateitininkas prof. Leonas Laimutis Mačiūnas sakė, kad nors kunigas ir nesulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jis, kaip pareigingas dvasininkas ir karštas patriotas, liko žmonių atmintyje. Kalbėtojas ragino būti bebaimiais kovotojais ir dabar, siekiant sunaikinti vis dar esančias blogybes, kvietė visada prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: Nebijokite. Po to klausėmės Bronės Serbentaitės minčių. Kun. M.Petravičius teigė, kad kunigo Broniaus veikla didžiuojasi ne tik tauta, bet ir Bažnyčia, kurios dėka jis niekada nenusilenkė netiesai. Vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Juozas Kančys pažymėjo, kad kun. B.Laurinavičius buvo ir žymus blaivystės puoselėtojas, skatinęs blaivystę visų gyvenime. Kunigo dukterėčia Regina Girdauskienė prisiminė, kaip laikraštyje Tiesa buvo puolama dėdės religinė veikla su moksleiviais. Nulenkę galvas šiam drąsiam kunigui jo žūties vietoje, vykome į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose. Jas aukojo vysk. Juozas Tunaitis, jam talkino mons. A.Svarinskas, kun. Antanas Dilys, kun. Pijus Eglinas, OP. Pamokslą pasakė vysk. J.Tunaitis. Kun. B.Laurinavičius žuvo 1981 m. lapkričio 24 d. Jį po sunkvežimio ratais pastūmė du vyriškiai. Šis žymus to meto okupuotos Lietuvos disidentas kovojo ne tik už Vilnijos krašto žmonių teises, bet ir už visų sukeltų mūsų krašte laisvos minties persekiojimo pasekmių likvidavimą. Buvo žemdirbio vaikas, augo katalikiškoje patriotiškoje šeimoje, todėl jau nuo jaunystės suprato, kad, norint išsaugoti tautiečių lietuvišką ir krikščionišką dvasią, būtina to siekti visomis egzistavusiomis teisinėmis priemonėmis. Kunigu įšventintas 1944 metais. Savo patriotinių tikslų siekė nuo savo darbo pradžios: Švenčionyse, Ceikiniuose, Kalesninkuose, Švenčionėliuose, įvedė lietuviškas pamaldas, kalbėjo apie blaivystės naudą, atstovavo žmonių interesams valdžios institucijose savo raštais, memorandumais, pasisakymais. Sunku suvokti ir šiandien, kaip tuo metu, siautėjant ateistinei dvasiai, kun. B.Laurinavičius sugebėjo gauti leidimą statyti Švenčionėliuose bažnyčią ir sėkmingai ją pastatė, ne tik ją, bet ir kleboniją. Švenčionėlių bažnyčios statybos epopėja tai kažkas nepaprasta, kas iki šiol tinkamai nenušviesta nei žiniasklaidoje, nei literatūroje. Kunigą Bronių prisimename kaip drąsų tikėjimo išpažinėją, tikrą dvasininką ir pilietį. Jis liko mūsų atmintyje kaip vienas to meto švyturių ateistinės priespaudos tamsoje. Malonu, kad kun. B.Laurinavičiaus žūties minėjimą rengė ir jame dalyvavo ne tik daugelis jį pažinojusių žmonių, bet ir nemažai eilinių piliečių, kuriems brangus kiekvieno kovotojo už žmogaus dvasines vertybes atminimas. Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis MAČIŪNAS, Julija AMBRASIENĖ,
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |