Atnaujintas 2007 gruodžio 15 d.
Nr.94
(1494)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sąstingis

Petras KATINAS

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ skelbia kaskart vis pesimistiškesnius duomenis, kiek žmonių ketina dalyvauti kitų metų vasario 25 dieną įvyksiančiuose savivaldybių rinkimuose. Duomenys, švelniai tariant, nekokie. Šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, net 45,7 proc. žmonių, paklausti, už kurią partiją balsuos savivaldybių rinkimuose, paprasčiausiai atsakė, jog nesuka dėl to sau galvos. Jie išvis neketina gaišti laiko ir ateiti prie balsadėžių. O dar tiktai prieš mėnesį tokių neketinančių dalyvauti rinkimuose buvo 39,8 proc. Kai kas dėl tokio abejingumo kaltina pilietinės visuomenės nebuvimą, politinį neišprusimą, pagaliau vis augantį nemažos visuomenės dalies abejingumą viskam. Tačiau populiariausia nuomonė, kaip pastebėjo viena žinoma žurnalistė, yra ta, jog kam balsuoti, jeigu valdžioje – ne tik aukščiausioje, bet ypač vietinėse – visi vagys, o nuo rinkėjų niekas nepriklauso. Reikalauk nereikalavęs, pagaliau organizuok visokių peticijų rašymą, o vis tiek niekas neklausys. Kam gaišti laiką siūlant įvairius, dažnai vertus dėmesio, netgi nedaug kainuojančius projektus – vis tiek niekam jie neįdomūs. O kas bus, jeigu Valstybės saugumo departamentas, bent jau kaip žada, prieš vasarį įvyksiančius rinkimus rengs kažkokią slaptą pažymą, kurioje bus apibūdinti ir įvertinti dabartiniai ir galimi būsimieji savivaldybių vadovai. Pasak VSD pareigūnų, šio departamento šefas, nepaisant visų peripetijų, tyrimų, kilusio neregėto ažiotažo dėl jo asmens, jau išsiuntinėjo savo regioniniams padaliniams aplinkraštį su klausimais apie politinę situaciją miestuose ir rajonuose. Savo išvadas, pavadintas „Lietuva prieš rinkimus“, pateiks šalies vadovams kitų metų pradžioje. Be jokios abejonės, ta pažyma ar išvada, kad ir kaip ją pavadinsi, pirmiausia bus nukreipta prieš tų partijų, kurios dabar labiausiai puola netvarką VSD ir reikalauja jo šefo galvos, kandidatus ir pretendentus. „Kompromatų“ pririnkti prieš bet kokį netinkamą asmenį patyrusiam specialistui – vienas juokas. Kuris gi be nuodėmės? Be abejo, tam reikalui bus pasamdytos ir įvairios „juodųjų technologijų“, vadinamųjų viešųjų ryšių specialistų, kontoros, jau seniai užsiimančios tokiais reikalais ir laukiančios nesulaukiančios naujų užsakymų, t.y. pinigų. Šitie „technologai“ bemat sumals į dulkes bet ką, apie kurį bus liepta, tuo labiau sumokėta. Taigi darbo bus. Štai, pavyzdžiui, sostinė, dėl kurios mero karūnos, atrodo, ir užvirs didžiausia košė. Kol kas į Vilniaus merus taikosi mažiausiai trys kandidatai. Tai „neteisėtai nušalintas“ prezidentas Rolandas Paksas, maloningai gavęs Seimo indulgenciją, leidžiančią jam dalyvauti savivaldos rinkimuose ir užimti bet kokį postą, nereikalaujantį priesaikos valstybei. Tai išties įdomus fenomenas – žmogus, užimantis svarbų ne tik sostinės, bet ir kitų miestų bei rajonų merų postus, neprivalo prisiekti valstybei! Tad ko čia piktintis, jeigu tie merais tapę politikai ir elgiasi savo valdose tarsi nuosavuose dvaruose. Antras pretendentas – „darbietis“ Jonas Pinskus, iš kurio, matyt, pagal paties Viktoro Uspaskicho „ukazą“ iš Maskvos, buvo atimtas frakcijos vadovo postas, o kaip kompensacija pažadėta sostinės mero kėdė. Pagaliau, atrodo, svarbiausias kandidatas – naujasis Vilniaus socialdemokratų vadas, dabartinio Seimo narys Algirdas Paleckis. Čia tai jau figūra! Kurgi čia lyginsi su kažkokiu nežinia iš kur V.Uspaskicho ištrauktu J.Pinskumi. Vien tiktai iš kokios giminės kilęs, ką reiškia. Tikras socialistas – internacionalistas, pralenkiantis netgi garsųjį savo senelį ar tėtušį. Štai dėl šio naujojo sostinės socialdemokratų vado, įrašyto pirmuoju socdemų sąraše, ir ištiko bene gausiausią Lietuvoje neokomunistų organizaciją anekdotiškas konfūzas. Dabartinis Vilniaus vicemeras, irgi didžiai nusipelnęs partietis Gediminas Paviržis pasijuto labai įžeistas tokiu akibrokštu ir pareiškė pereinąs iš Vilniaus miesto į rajono partinę organizaciją. Gerai dar, kad nepabėgo pas kokius „valstiečius“. Tačiau šioje partijoje tokių dalykų nebūna. Tai jau ne koks nors disidentas Vytautas Bogušis, iš pradžių buvęs uolus krikščionis demokratas, vėliau tapęs „moderniuoju krikščioniu“, kartu su Artūru Paulausku, R.Paksu ir Vyteniu Andriukaičiu kūręs kažkokią satyrinę tragikomediją, pavadintą „naująja politika“, dabar gi vienas uoliausių liberalcentristų.

Kalbant apie liberalcentristus – tai išvis nežinia, koks tai sambūris. Ar tai neišvengiamon nebūtin nueinanti partija, ar socialdemokratų priedėlis... Tačiau tas priedėlis gavo dviejų ministrų portfelius. Vienas vadovauja kultūrai, pasiūlęs artistams ir kitiems vargšams kultūrininkams važiuoti į Ispaniją pomidorų skinti ir pažadėjęs nebesilankyti nudistų pliažuose, kol būsiąs ministru. O ką jau kalbėti apie dar vieną liberalcentristą – vidaus reikalų ministrą Raimondą Šukį. Vien tik jo apsilankymas Maskvoje pas V.Uspaskichą ką reiškia! Išgarsėjo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir štai dabar tie baigiantys savo paskutines dienas liberalcentristai, kaip ir Kazimiros Prunskienės „valstiečiai liaudininkai“, supyko ant savo geradario ir valdančiosios socdemų partijos bei premjero, kad tas derasi tik su Tėvynės sąjunga ir nekreipia jokio dėmesio į „valstiečius“ ir liberalcentristus. Esą ateina baisūs laikai – Lietuvoje, kaip kokioje Amerikoje ir Anglijoje, formuojasi dvipartinė sistema. Tad kur tada reikės prisiglausti visokiems paulauskams, daukšiams, Loretai Graužinienei su J.Pinskumi, pagaliau tam pačiam R.Paksui. Net ir pačiai K.Prunskienei gali tekti nusileisti iš aukštybių. Tiesa, jai tai kol kas negresia. Pernelyg jau turi didelį pasitikėjimą Maskvoje. Juk ne be reikalo kai kurie Rusijos „patriotiniai“ laikraščiai įžiūri joje Lietuvos Putiną. Kitaip tariant, jo ištikimiausią vasalą. Ir kaip neįžiūrėsi, jeigu jos statytinis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas jau ne pirmą kartą Briuselyje pirmiausia gina Maskvos interesus. Šį kartą P.Vaitiekūnas Briuselyje visus mokė padoraus elgesio su A.Lukašenkos valdoma Baltarusija. Gruodžio 11 dieną Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje jis išrėžė kalbą, sumaldamas į dulkes ES planus dėl muitų nuolaidų atšaukimo į ES eksportuojamoms Baltarusijos prekėms.

Tačiau daugelį nustebino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, vis labiau besireiškiančio socdemų veikėjo Juliaus Sabatausko pareiškimas, jog per beveik septyniolika nepriklausomybės metų nesugebėta iki galo atsikratyti sovietinio teisinio palikimo. Čia jau kažkas nauja socdemų leksikoje. Būtina ne tiek keisti dar nuo 1984 metų galiojančius kodeksus bei įstatymus, kiek sovietizuotą teisėjų ir prokurorų korpusą. Pakanka paminėti tik vieną pavyzdį iš šiomis dienomis įvykusio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio. Juo atmestas 1953 m. sausio 2 d. enkavėdistų nužudyto vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Jono Aštrausko dukters M.Aštrauskaitės-Bikuličienės ieškinys nurodyti tai įvykdžiusiems buvusiam KGB papulkininkiui Vytautui Vasiliauskui ir jo agentei M.Žakaitienei jos tėvo, partizano J.Aštrausko, kūno palaidojimo vietą. Partizano dukra nieko daugiau iš teismo neprašė. Nei bausmės, nei jokios kompensacijos. Beje, ir saugumo papulkininkis V.Vasiliauskas, ir jo agentė M.Žakaitienė dar 2004 metais buvo pripažinti kaltais dėl genocido vykdymo ir nuteisti 6 ir 5 metams laisvės atėmimo. Tačiau nesėdėjo už grotų nė dienos. „Dėl ligos“ abu sovietiniai baudėjai buvo čia pat nuo bausmės atleisti… Ir šį kartą partizano dukters ieškinys buvo atmestas, teisėja netgi pareikalavo sumokėti buvusių enkavėdistų išlaidas už advokatų samdymą… Tai jau net pasityčiojimu negalima įvardyti. Dar daugiau, teisėjai padarė pastabą ieškovei, kodėl ji dėl tėvo nužudymo ir jo kūno išniekinimo nesikreipė į teismą 1953 metais!

Štai ko susilaukėme, draugas J.Sabatauskai, baigiantis septynioliktiems nepriklausomybės metams! Todėl visiškai nereikia stebėtis, kad pasitikėjimas Lietuvos teismais nukrito beveik iki nulio. Kaip ir prie to paties nulio artėja ir pasitikėjimas Seimu. Todėl apklausų kontoros gali ir nevargti skelbdamos apklausų duomenis, kiek žmonių ketina balsuoti tuose ar kituose rinkimuose. Lietuvos žmonės juk viską mato. Tiktai gaila, kad tuo matymu ir apsiribojama.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija