Atnaujintas 2006 rugpjūčio 23 d.
Nr.62
(1462)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Daug ką pasakančios replikos

Po neseniai įvykusio Rusijos prezidento V.Putino ir Gruzijos prezidento M.Saakašvilio susitikimo Sankt Peterburge, dienraščiai „Komsomolskaja pravda“, „Izvestija“ ir kiti rašė, kad Kremliaus valdovas su Gruzijos prezidentu elgėsi tarsi išmintingas suaugęs žmogus elgiasi su nervingu paaugliu. Iš tiesų po dviejų valandų trukusių derybų abu prezidentai susitiko su žurnalistais, tarp kurių buvo daug gruzinų. Vos pasisveikinęs su spaudos atstovais, V.Putinas paskelbė, kad Rusijoje dirbantys gruzinai į savo tėvynę kasmet perveda nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių. Atseit išnaudoja rusus ir naudojasi jų gerumu. Ir čia pat prisiminė, jog Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios skelbiasi esančios Tbilisio sąjungininkės, suteikė Gruzijai tiktai kelių šimtų milijonų dolerių paramą. Tačiau M.Saakašviliui daugiausia rūpėjo Abchazijos ir Pietų Osetijos problemos. Savo kalbą jis pradėjo gana diplomatiškai, pareikšdamas, kad Kaukazo problemos visada buvo išsprendžiamos teisingai, jeigu jos buvo sprendžiamos kartu su Rusija. Tuo tarpu V.Putinas iškart pareiškė, jog Abchazijos ir Pietų Osetijos problemos, tai yra jų priklausomybės problema, turi būti sprendžiamos demokratiškai ir civilizuotai, tai yra referendumu, kaip esą buvo okupuotoje Čečėnijoje. „Kaip liaudis nuspręs, taip ir turės būti“, – sakė V.Putinas. M.Saakašviliui aiškiai trūko kantrybė, nes po tokios demagogijos jis pareiškė: „Jeigu kas nors iš jūsų apsilankys Abchazijoje ir pareikš, kad nesutiko nieko, kuris norėtų būti Gruzijoje, tai bus visai natūralu, nes visi gruzinai buvo išvyti iš Abchazijos arba patys pabėgo“. M.Saakašvilis atvirai kalbėjo toliau: „Dabar vyksta mūsų žemių aneksija! Mes niekada nesutiksime su tuo, kad kažkas nori užgrobti mūsų teritoriją. Rusija – didelė šalis. O nuo mažos Gruzijos atplėšti jau nebėra ko. Mes neatiduosime nė metro savo teritorijos (...) Esame nekokioje situacijoje, tačiau tikiuosi, jog dar ne vakaras“. Žurnalistai paklausė Gruzijos prezidento, koks likimas ištiko buvusį Adžarijos prezidentą perdėm korumpuotą prorusišką veikėją Abašidzę, kuris norėjo padaryti Adžariją antrąja Abchazija (dabar Abašidzę priglaudė Rusija). Atsakydamas į tai M.Saakašvilis be ceremonijų pareiškė: „Banditas yra banditas, jeigu jau Rusija taip nori priimti mūsų kriminalinius banditus, mes mielai galime juos eksportuoti“.

Paklaustas, ar negalvoja apsilankyti Gruzijoje, V.Putinas ironiškai atsakė, jog dažnai būna Sočyje, o iš ten net pėsčiomis galima nueiti į Gruziją. Tai yra į Rusijos „taikdarių“ saugomą Abchaziją. Todėl Kremliaus politiką šlovinantys rusų žurnalistai šaipėsi, kad tokiu savo atsakymu numetė M.Saakašviliui saldainį, tarsi pabrėždamas, kad Abchazija priklauso Gruzijai.

„Šypsodamasis suaugusio žmogaus šypsena V.Putinas aiškiai parodė, kad jis pasekė vaikui jam patikusią pasaką“, – konstatavo „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkas L.Kaftanas. Be reikalo džiūgaujama. M.Saakašvilis – ne tas žmogus, kuris patikėtų Kremliaus pasakaitėmis. Aišku, jis puikiai supranta, kokie sunkumai laukia Gruzijos, ypač dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos atplėšimo. Tačiau M.Saakašvilis turi vilčių, kad liepą Sankt Peterburge įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto lyderių susitikime JAV prezidentas Dž.Bušas, Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras, galbūt ir Vokietijos kanclerė A.Merkel primins V.Putinui, jog kėsintis į Gruzijos teritorinį vientisumą yra pavojinga ne tik taikai neramiame Kaukaze, bet ir pasaulyje.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija