Atnaujintas 2007 sausio 5 d.
Nr.2
(1499)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Trys Išminčiai – tikroji kelrodė žvaigždė

Trys Karaliai keliauja į Betliejų.
Kadras iš šiuo metu Lietuvoje
demonstruojamo filmo „Kristaus
gimimo istorija“. Gaila, tačiau
į kino teatrus šio filmo pasižiūrėti
ateina labai mažai žiūrovų. Mieli
katalikai, pasidžiaukime gražia
kino platintojų kalėdine dovana
ir ateikime į kino teatrus pamatyti
„Kristaus gimimo istorijos“. Mieli
kunigai, paraginkite parapijiečius
užsukti į tuos kino teatrus, kuriuose
demonstruojamas šis filmas

Kartais giedrią naktį žvelgdami į švytinčias žvaigždes stebimės jų gausa ir pagarbiname Kūrėją už Jo neaprėpiamus visatos tolius. Jei didingo dangaus skliauto grožio mums, pavyzdžiui, neužstoja medžių šakos, tuomet, nors trumpai užvertę galvas bei susimąstę, stovime tyloje ir visai nenorime net krustelėti.

Tačiau visai kitaip kadaise nutiko trims Rytų išminčiams (kunigiškos persų kastos astrologams), kurie, sykį pamatę danguje ryškiai spindinčią ir judančią žvaigždę, nebegalėjo savo vietoje nustygti. Nejau iš tos nušvitusios žvaigždės staiga pradėjo sklisti kažkokia nepaprasta jėga, kuriai nebepajėgė atsispirti tie trys Išminčiai ir todėl jų kojos tiesiog pačios pradėjo kilnotis ir žengti įkandin tai skriejančiai aukštybių „kaltininkei“? Šiuo atveju ne tiek pačios žvaigždės fenomenas turėjo didžios įtakos trijų Išminčių apsisprendimui pradėti išties tolimą, pavojingą ir varginančią kelionę (jei vien dėl to jie būtų leidęsi į kelionę, tuomet jie nebūtų verti garbingo išminčių vardo, nes tai būtų buvę panašu į pramuštgalvišką avantiūrą), bet, be abejonės, jų nedvejojančiam pasiryžimui keliauti ten, kur veda tas švytintis dangaus kūnas, turėjo jau anksčiau girdėta labai svarbi informacija apie gimsiantį Palestinoje karalių.

Anuomet būta ir daugiau astrologų, kuriuos galbūt tie trys Išminčiai kvietė drauge rengtis į kelionę. Mes dabar negalime žinoti, į kurių žmonių širdis beldėsi dieviškoji malonė, vienaip ar kitaip kviesdama ateiti pagarbinti pačios neišsenkančios Dievo malonės versmės – pasauliui gyvai apsireiškusio antrojo žmonijos Adomo. Kad ir kaip ten tada buvo, tačiau vienas dalykas tikrai tampa aiškus: „Pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino“ (Jn 1, 10). Šią mintį galima praplėsti: „Dėl to Jo nepažino, nes Jo netroško ir neieškojo, nes jų širdys (tūnodamos nuodėmių tamsybėse) tebebuvo užblokuotos gelbėjančiam Dievo meilės spinduliui priimti“.

Ir vis dėlto Jėzaus Kristaus apsireiškimas pasauliui neliko nepastebėtas. Kaip epifanija (graikiškai apsireiškimas, sušvytėjimas) pasireiškė pirmiausia Dievo Sūnaus asmenyje, ir visi – pirmiausia Švč. M.Marija, šv. Juozapas, piemenys, trys Karaliai bei kiti, atėjusieji pagarbinti Atpirkėją, – buvo tos Jo meilės šviesos proveržio pagauti ir vidujai perkeisti, taip panašiai ir mes, švenčiantys Kristaus Apsireiškimą, pabandykime visiškai atsiriboti nuo visų buitinių bei kitų rūpesčių ir leiskime tam Viešpaties švytėjimui (per nuolatinę maldos nuotaiką ir kasdienius tikėjimo darbus) virsti negęstančiomis Jo raudonos ugnies – meilės ir gerumo – žiežirbomis.

Kun. Vytenis VAŠKELIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija