Atnaujintas 2007 sausio 17 d.
Nr.5
(1502)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Palanga viduržiemį – dienomis, kai jūra nebejuokauja

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Kuriančiai Palangai daug
kūrybinių galių linki pernai
vasarą susitikę Palangos
klebonas kan. Algis Genutis,
s. Nijolė Sadūnaitė
ir vepriškis Romas Petras Šaulys

Palangos „Bočių“ ansamblio
šokėjai, kuriems išradingai
vadovauja Janina Serapinienė,
koncerto Vilniuje metu

Kultūros centro suburtų
šventojiškių scenos
gerbėjų pasirodymas

Dienomis, kai jūra nebejuokauja, kai tik vaikiškose pasakėlėse ir eilėraščiuose prisimenamos baltabokštės, vasarotojų vaikų statytosios smėliapilės, kai vėjai savosiomis „ledrankėmis“ bando atgrasinti nuo geismo eiti krantu, kad jūra savo „septynmyliais plaučiais“ irgi galėtų išsivalyti, taip pat peržiem pailsėti nuo visų „teršinčių“, Palanga ir palangiškiai gyvena tikrą, savą gyvenimą. Ogi kiek čia tos mūsų Palangos – nuo Saulėtekio tako iki autobusų stoties – 12 minučių, dar tiek – iki Jūros tilto...

Žmogaus visada ir visais laikais čia labai laukia žinomi, kaip nuosavas miegamasis, „taškai“, tik sunku pasakyti, kas, koks, kam svarbesnis – svarbiausias. Tai bažnyčia. Biblioteka. Pajūris. Prekybos centrai. Poliklinikos. Vaistinės. (Geriau, kad pastarųjų niekur neprireiktų!) ...Ūmai save sugaunu, jog ne viską išvardijau. Laukdami pavasario, trumpadieniais, palangiškiai ne tik žvejoja ar kortomis lošia, – dienomis, kai jūra nebejuokauja (bet ir tada jai, kaip ir žmogui, nevalia atsukti nugaros!), palangiškiai visuose pakraštėliuose susikaupę... kuria. Kas ką sugeba! Gražina Oškinytė kantriai gausina grafikos lakštus, Juozas Griušys, Jonas Vaišė, Romas Paulikas Vytautas Okusas ir kiti dailininkai tapo paveikslus, kuriuos smagiai į pasaulį išlydi – svečių džiaugsmui! – „Mosto“ ir „Namelio“ galerijos, na, o visos ar bent dauguma senti neplanuojančiųjų „mergikių“ ir „vaikiukų“ jau daugel metų Palangoje susibūrę į savą dainų ir šokių, visam pasauliui atvirą, mylintį, Jovitos Serapinienės ir Rimo Tranausko vadovaujamą „Bočių“ etnografinį dainų ir šokių ansamblį. Jo dalyviai yra ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos gerieji „ambasadoriai“ bene penkiose pastarosiose „europeadose“, kurios vyko Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, – dabar visi „Bočiai“, „Bočeliai“, „Bočiukai“ jau svajoja apie 2009-uosius, mat tą vasarą, Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga, „europeadą“ surengti žadama Klaipėdoje.

...Žiemą palangiškiai kuria. Įspūdingai kuria. Tautodailininkai, iš kurių itin išsiskiria gintaro meistrai. Yra pas mus „Anapilis“, kuriam svetimas „Kalnapilis“ ir kitokie „velnio lauknešėliai“. „Anapilio“ grakščioje viloje jau gerą dešimtmetį yra susibūręs darnus, Nerijaus Stasiulio vadovaujamas, Kultūros centro kolektyvas. „Anapilyje“, svajodamas apie teatro rūmus Palangoje bent po 2050-2100 metų, su žmona Rita ir vaikais naujus spektaklius repetuoja ir teatro magistro Virginijaus Milinio „kūdikis“ – prieš dešimtmetį „sutvertasis“ „Grubusis“ teatras, jau irgi gerai žinomas ne tik tarp Vakarų Lietuvos teatralų, jau mėgėjų teatro festivaliuose buvęs net laureatu. Nors Milinis – ne Miltinis, bet žinant jo kūrybinių polėkių horizontus ir jokiam „debilumui“ nepataikaujančią, gražiai lietuvišką, „palangietiškai patriotišką“ poziciją...

Mes turime ir dar vieną nuostabų etnografinį ansamblį „Mėguva“, kuriame susibėgę tiek daug pavydėtinai gražių žmonių, tiek daug linksmuolių, kad... net nepatogu girtis, jog neišbartų jo vasariškoji vadovė Zita Baniulaitytė...

O Palangos miesto Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius pavydėtinai kūrybiškai vadovauja Europoje seniai žinomam pučiamųjų orkestrui. Dar ir šiandien prisimename 2004 metų pučiamųjų orkestrų festivalį, kuriame netoli „Laiminančio Kristaus“ skulptūros vienu metu griežė net 500 muzikantų, iš nuostabos nuščiuvo medžiuose net visi 110 metų senumo parko paukščiai!..

Čia pastebėtinas nieko neįžeidžiantis faktas: „išretėjus“ čia gimusiems „šakniniams“ palangiškiams, šioje Dievo nužiūrėtoje pakrantėje „pagadą daro“ jau „supalangėję“ ateiviai iš Rokiškio ir Vilkaviškio, iš Kelmės ir iš Vilkijos, iš... Argi ne nuostabu?

Palanga yra šeimyniškos bendruomenės kūryba, nes... Palanga – tai Lietuvos inkliuzas: nesenkanti jos gaivalingosios Baltijos gyvastis įkvepia kūrėjus, tebežavi visais metų laikais jaunatviško kranto gerbėjus iš viso pasaulio.

Čia – mūsų šaknys.

Ant laisvo Mėlynojo kranto – ši diena ir baltų kultūros ateities lobiai.

Čia erdvu, jauku, saugu kiekvienai mylinčiai sielai.

Tik nevaidinkime Lietuvos. Nepaverskime dabartiniu „Kurhauzu“. Nusilenkime katalikiškajai, kuriančiajai, tėvų ir senelių Lietuvai. Sykiu kurkime Lietuvą, nepamesdami šypsenų ir viduržiemį, ir ne tik 2007-aisiais. Tepadeda mums Dievas.

Palanga

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija