Atnaujintas 2007 sausio 17 d.
Nr.5
(1502)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pasakėlės be galo

Petras KATINAS

Praėjusios savaitės viduryje Lietuvoje pasklido dar viena kai kam džiugi žinia: į Lietuvą rengiasi atvykti jau daugiau kaip aštuonis mėnesius Maskvoje tūnantis tikrasis „darbiečių“ vadas ir šeimininkas V.Uspaskichas. Beje, Maskva irgi aštuonis mėnesius net nesusirengia atsakyti į Lietuvos pareigūnų užklausimus, ar V.Uspaskichas turi dvigubą – Rusijos ir Lietuvos – pilietybę. Todėl taip ir lieka neaišku, kas gi iš tiesų yra šis politinis cirkininkas. O jo tariamas vietininkas Lietuvoje R.Daukšys pranešė, kad V.Uspaskicho kandidatūra jau įrašyta į savivaldybių rinkimų „darbiečių“ sąrašą. Ir visai nesvarbu, jog generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis nedrąsiai užsimena, kad V.Uspaskichui atvykus jis gali būti sulaikytas. Tai išgirdę Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai iškart paaiškino, kad apie jokį kandidato, kad ir kur jis keltų savo kandidatūrą, – į savivaldos ar Seimo rinkimus, – suėmimą negali būti ir kalbos. Mat tokie iškart tampa „šventomis karvėmis“, jų nevalia, kaip kokioje Indijoje, net pirštu paliesti, o privalu šerti ir girdyti. Taigi naujienėlė pakankamai pikantiška ir palyginti gana įprasta. „Šventųjų karvių“ institutas, galiojęs nuo okupacijos laikų, dabar įgavo dar rafinuotesnių ir įstatymiškai įteisintų formų. Juk pakanka bet kokiam sukčiui ar aferistui iškelti savo kandidatūrą į valdžios institucijas, jis bemat tampa neliečiamas, apgintas, kad ir ką darytų. Todėl prokuroro G.Jasaičio samprotavimai apie gresiantį nežinia kokios valstybės piliečio galimą sulaikymą jam pasirodžius Lietuvoje – tiktai dar vienas visuomenės mulkinimas.

Bet negi tai pirmas kartas? Štai ir Prezidentas, valandžiukę apsilankęs skandalų židiniu tapusiame Valstybės saugumo departamente, bemat pareiškė, kad ten viskas labai gerai, darbai vyksta kaip iš pypkės, valstybės saugumui ir stabilumui niekas negresia, o naujojo VSD šefo klausimas bus sprendžiamas jau po savivaldybių rinkimų. Kai valstybės galva, pasišildęs Meksikos saulėje, grįš iš atostogų. O iki to laiko dar gali daug kas įvykti. Rinkimai jau bus pasibaigę, savivaldybėse vyks aršios grumtynės dėl valdžios, o per tą laiką, kol virš Prezidentūros rūmų neplevėsuos raudona Prezidento vėliava, politologai ir žiniasklaidininkai bus iki ausų pasinėrę į vietinės valdžios dalijimosi reikalus. O kol rinkimai dar neįvyko, tam tikros politinės jėgos ir jam tarnaujanti žiniasklaida, aiškiai išsigandusios augančio Tėvynės sąjungos populiarumo, anot vieno toms jėgoms ištikimai tarnaujančio žurnalisto, „smogė mirtiną smūgį konservatoriams“. Tas smūgis, pasirodo, yra parlamentinei komisijai, tiriančiai J.Abromavičiaus žuvimo 1997 metais aplinkybes, liudijusios kažkokios neva velionio bendražygės K.Sudžienės pareiškimas, kad J.Abromavičius buvo nužudytas prof. V.Landsbergio, buvusių parlamentarų Kovo 11-osios Akto signatarų Liudviko Simučio ir Algirdo Patacko nurodymu... Ši nežinia iš kur ištraukta „svarbi liudytoja“, be abejonės, bus dar ne kartą panaudota. Aišku, jai pažadėta už tai dosniai atsilyginti. Jeigu ne pinigais, tai gal ir į valdantįjį klaną įtraukti.

O kol vyks rinkimų kampanija, kol Prezidentas ilsėsis Meksikoje, VSD šefas su savo ištikimiausiais bendražygiais iki to laiko ramiausiai siuntinės Seimui, tiksliau, Seimo vadams, visiškai nereikšmingus popierius, ir visas šis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbas tiriant VSD veiklą bus menkinamas toliau. Nereikia turėti iliuzijų, kad tokių nereikšmingų dokumentų apie aukštų valstybės veikėjų, partijų vadovybių ryšius su Rusija susijusiomis kompanijomis paviešinimas atskleistų ką nors reikšmingesnio. O prokurorai, kaip jau ne kartą yra buvę, toje pateiktoje medžiagoje neras jokios nusikaltimo sudėties. Na, ir kas, kad, pasak Seimo pirmininko V.Muntiano, Seimo valdyba nusprendė, jog visuomenei bus paskelbtos NSGK vykdyto tyrimo išvados. Tiesa, paskelbtos bus tiktai po to, kai kanceliarijos darbuotojai ar Seimo juristai atitinkamai apdoros tą medžiagą.

Tai primena ir kitus vykdytus tyrimus bei faktiškai niekais pasibaigusias tų tyrimų pasekmes. Pamenate, kiek triukšmo buvo sukelta, kai net iš keliolikos įvairioms institucijoms priklausančių asmenų sudaryta darbo grupė užsimojo sukurti naują ginklą kovai su valdininkų korupcija? O tas ginklas – įvesti prievolę valdininkams deklaruoti ne tik turimą turtą bei pajamas, bet ir išlaidas. Ši darbo grupė dar pernai, rugsėjo mėnesį, tuo klausimu netgi atitinkamą projektą pateikė, tačiau, kaip jau įprasta, tas projektas taip ir dingo Seimo vadovybės stalčiuose. Dabar naujasis Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas Rimantas Dagys pareiškė nieko nežinąs apie tolesnį to projekto likimą. Bet viską paaiškino Seimo teisininkas Ivoška, pareiškęs, kad pernai vos ne pusmetį griaudėję pažadai bei ketinimai įteisinti neskaidriai įgyto turto konfiskavimą kartu netenkant valstybės tarnybos nurimo – esą to neleidžia daryti Lietuvos teisės aktai. Ir paaiškino, jog čia Lietuva, o ne kažkokia Didžioji Britanija, kurioje taikomas neteisėtai ir neaiškiai įsigyto turto konfiskavimas, nes toks modelis Lietuvoje neįteisintas nei įstatymuose, nei Konstitucijoje, kur įtvirtinta nekaltumo prezumpcija... Štai ir viskas! Todėl visiškai aišku, kad jau nežinia kelintą kartą politinių partijų vadovų pasirašomi susitarimai ir visokios deklaracijos kovoti su korupcija – tik popieriaus gadinimas, nes nėra realios politinės valios. Bet kaip ta valia atsiras, jeigu, anot parlamentaro Jurgio Razmos, idėja konfiskuoti nežinia kaip ir iš kur įsigytą valdininkų turtą neįgyvendinama, nes teisininkai nė už ką nenori tokio įstatymo? Matyt, nereikia aiškinti, kodėl nenori. Pritilo ir tai darbo grupei vadovavęs, dabar jau susisiekimo ministru tapęs Algirdas Butkevičius. Tiesa, pripažinęs esąs mažumėlę nustebęs, kad šie klausimai niekaip nepatenka į Seimo darbotvarkę, paaiškino, jog šįkart sutrukdė nepramušamas teisininkų skydas, bet gal kada nors ateityje ir reikėtų grįžti prie idėjos deklaruoti valdininkų išlaidas. Nereikia nė aiškinti, ką reiškia žodžiai „kada nors“ ar „ateityje“. Suprantamiau kalbant, to niekada nebus. Bent jau iki tol, kol „grupė draugų“ naivių rinkėjų valia sėdės aukščiausiose valdžios institucijose.

Lygiai tas pats vyko su ne mažiau išpūstu sukčių EBSW koncerno veiklos parlamentiniu tyrimu ir jo miglotomis išvadomis. Iš pradžių buvo šnekama, kad dėl EBSW įsigalėjimo kalti kai kurie konkretūs labai aukštai sėdintys ar sėdėję politikai ir pareigūnai. Dargi pats A.Brazauskas. Mat pats EBSW koncerno buvęs šefas, pasprukęs į JAV, siuntė depešas Lietuvos žiniasklaidai, kaip jis iš naivuolių išviliotais pinigais šelpė tuometinę LDDP. Dargi buvo linksniuojamos tuometinių finansų ir vidaus reikalų ministrų Eduardo Vilkelio ir generolo Romasiaus Vaitiekūno pavardės. Abu šie veikėjai ir dabar toliau triūsia bankininkystės dirvonuose. Tik kas iš to! EBSW veiklą tyrusios komisijos išvadose paminėtos tik dabartinio Lietuvos ambasadoriaus Kazachstane R.Visokavičiaus, buvusio Valstybės turo fondo vadovo P.Milašausko, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus vadovo A.Linkevičiaus pavardės. Jau nekalbant apie kelis prokurorus. Bet tai irgi tiktai žongliravimas. Nes, kaip pažymėjo tos EBSW veiklą tyrusios komisijos pirmininkas socdemas Algis Rimas, vargiai įmanoma pareikalauti politikų atsakomybės. Esą belieka viltis, kad vien dėmės biografijoje išvadose išvardytiems pareigūnams neleis toliau kilti karjeros laiptais... Taigi literatūros klasikų Moljero, Hašeko ar Gogolio plunksnų vertos išvados.

Daug juoko aukštuose valdžios kabinetuose sukėlė ir dar vienas STT vadovo P.Malakausko pasiūlymas uždrausti susigrąžintos žemės perkėlimą, didinti viešumą ir skaidrumą, matininkų atsakomybę. Pagaliau skelbti žemėlapius su grąžinamos ir laisvos žemės plotais bei informaciją, kam tos žemės buvo grąžintos... Tai dar viena pasakėlė.

Galima beveik garantuoti, jog panašiai baigsis ir skandalas dėl VSD. Nes, kaip pasakė vienas provincijos aktyvistas, sumanęs sukurti Pensininkų partiją, atskris iš Maskvos Uspaskichas ir kartu su Paksu įgyvendins šūkį: „Tvarka bus!“. Tad reikėtų tik pagirti premjero G.Kirkilo neseniai pareikštą išmintį: „Sėkmė visada turi daug tėvų, o nesėkmė yra našlaitė“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija