Atnaujintas 2007 sausio 19 d.
Nr.6
(1453)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Artėjantys rinkimai ir Lietuvos ateitis

Kaip svarbu suvokti, kad mes, krikščionys, esame atsakingi už tai, kad mūsų Tėvynė išliktų krikščioniška šalimi, kurioje nebūtų deginami kryžiai, kad tikėjimas būtų galinga varomoji tautos jėga, kad būtų gyva meilė artimui ir Tėvynei.

Tai priklausys nuo to, ką, kokias vertybes išpažįstančius pasirinksime artėjančiuose rinkimuose. Ar vėl tuos pačius „patraukliuosius“, dar labiau besipuikuojančius savo naujais „įvaizdžiais“, galingomis figūromis, partinėse mokyklose išmokytus saldžiai šypsotis, „čiulbėti“, į akis meluoti? Dar ir dabar „tebekerinčius“ per jų laiminamas televizijos laidas paleistuvystės orgijomis. Ne veltui yra sakoma, kad per seksą ir pinigus šėtonas valdo pasaulį. Tik nereikia tuo kaltinti Vakarų. Tai būtų absurdas. Juolab kad Lietuvos homoseksualų asociacijos ir prezidentas, ir pirmininkas yra rusai, lygiai kaip ir Borisas Moisejevas, kurio vardą ir turtus visą vasarą garsino Lietuvos radijo „Spaudos parko“ vedėjas Žilvinas Pekarskas. Nejaugi Vakarai liepė transliuoti gėjų himną „Žydrasis mėnulis“, atliekamą to paties B.Moisejevo ir jo „bičų“?

O mums tai nepriimtina. Mums nereikia dvasios luošinimo. Ir taip esame nykstanti tauta, baigianti išmirti ir išsižudyti. Kita dalis – darbščiausia ir šviesiausia – išvaryta į svečias šalis darbo ieškoti? Ar tai gerai? Ar leisim tai daryti ir toliau?

Mūsų šalies vadovai seniai turėjo tarti griežtą „ne“ tokioms radijo ir televizijos laidoms, tvirkinančioms jaunimą. Bet to neatsitiko nei Vyriausybei vadovaujant premjerui Algirdui Brazauskui, nei dabartiniam – Gediminui Kirkilui. Tos laidos toleruojamos toliau. Panašu, kad tai jiems patinka ir reikalinga. Reikalinga atitraukti jaunimą nuo politikos, nuo minčių apie tikrąją žmogaus gyvenimo prasmę (mylėti Dievą ir gyventi pagal Dekalogą). Todėl ir pasigendame dvasingumą skatinančių programų. Užtai alkoholio reklamai kiek vietos skiriama. Gerkit ir nebereiks nieko – nei laisvės, nei šeimos, nei tėvynės. Geriančią tautą lengviau valdyti.

Atsargiausi turime būti su naujomis partijomis, išdygusiomis lyg grybai po lietais. Kokiais nuopelnais jos pasižymėjo iki rinkimų? Ar kovojo jos už tikėjimą, prieš paleistuvystę, ar gynė vargstančiųjų teises, ar apgynė daugiavaikes šeimas? Kodėl valstybė neremia tokių, o tik vilioja iš geraširdžių žmonių pinigėlius, graudendama televizijoje vaizdais iš negalią turinčių vaikų gyvenimo. Taip ir norėjosi pasakyti Nomedai: „Ar tamstai sąžinė leidžia kaskart dabintis vis prašmatnesniais drabužiais ir papuošalais?“

Turime būti budrūs dėl partijų, bekeičiančių savo pavadinimus. Kodėl jos taip daro? Aišku, kad tai nėra gerai.

Nereikia pamiršti, kokia partija nuo pat savo įsikūrimo pradžios pasiliko tą patį pavadinimą ir visą laiką kovojo su komunistais bei jų bendražygiais už Lietuvos interesus, nepataikaudama Rusijai. Tai – Tėvynės sąjunga.

Geriausia būtų, kad „XXI amžius“ bei „Tremtinys“, kuriais pasikliaujame, pateiktų garbingiausių ir ištikimiausių Lietuvos žmonių – Vytauto Landsbergio, mons. Alfonso Svarinsko, s.Nijolės Sadūnaitės – nuomonę, bent paprašytų pasakyti, už ką jie balsuotų.

Kazys VILČINSKAS

Velžys, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija