Atnaujintas 2007 sausio 24 d.
Nr.7
(1504)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius Benediktas XVI: krikščionių vienybė ir dialogas su žydais turi remtis malda

Mindaugas BUIKA

Kaip paprastai, popiežius Benediktas
XVI buvo entuziastingai sutiktas
bendrosios audiencijos dalyvių

Šventasis Tėvas ir Graikijos
Stačiatikių Bažnyčios vadovas
arkivyskupas Christodulas
Vatikane pasirašo bendrą
deklaraciją dėl ekumeninių
santykių plėtros „L’Osservatore
Romano“ ir Reuters nuotraukos

Benediktas XVI sveikina
į Vatikano audiencijų salę
susirinkusius maldininkus

Po bendrosios audiencijos
Popiežius draugiškai bendravo
su joje dalyvavusiais Italijos vyskupais

Bendra malda ir solidarumo liudijimas

Ateinantį ketvirtadienį, sausio 25 dieną, Bažnyčios liturgijoje minint apaštalo šv. Pauliaus atsivertimą, ekumeninėmis pamaldomis ir kitais renginiais (įskaitant tradicinį Suomijos ekumeninės delegacijos vizitą) kupina Maldos už krikščionis savaitė bus užbaigta popiežiaus Benedikto XVI Šv.Pauliaus už Romos miesto sienų bazilikoje vadovaujamais mišparais, kuriuose dalyvaus įvairių konfesijų atstovai. Krikščionių vienybės tema taip pat vyravo Šventojo Tėvo katechetiniame pokalbyje per praėjusio trečiadienio bendrąją audienciją, kurioje jis pabrėžė maldos ir solidarumo reikšmę ekumeninei pažangai.

Popiežius Benediktas XVI, kuris krikščionių vienybę yra paskelbęs savo pontifikato prioritetu, į Vatikano audiencijų salę susirinkusiems maldininkams sakė, kad iš praėjusiais metais turėtų gausių susitikimų su jį aplankiusiomis kitų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių delegacijomis susidarė aiškų įspūdį, „koks yra stiprus tos vienybės troškimas“. Taip pat yra akivaizdu, kad, nepaisant daugelio pasiekimų, „kelias į vienybę toliau lieka ilgas ir sunkus“. Vis dėlto nereikia prarasti optimizmo ir vilties, ypač žinant Viešpaties nuolatinį artumą ir paramą, kurią reikia išmelsti. „Vienybė yra Dievo dovana ir Dvasios veikimo vaisius, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Todėl yra svarbu melstis, nes kuo artimesni tampame Kristui, atsiversdami Jo meilei, tuo artimesni daromės ir vieni kitiems“.

Popiežius aptarė prasmingą šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę temą – Evangelijos pagal Morkų žodžius: „Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“ (Mk 7, 37), kuriais žmonės stebėjosi, reaguodami į Jėzaus padarytą stebuklingą kurčnebylio išgydymą. Benediktas XVI aiškino, jog tai yra simbolinė nuoroda į dvasinę kurčnebylystę dėl prigimtinės nuodėmės, kuri yra „pagydoma“ Krikšto sakramentu. Gavęs iš Viešpaties krikšto dovaną, tikintysis „gali girdėti Dievo žodį ir skelbti jį broliams“. Kartu šis atsivėrimas Apreiškimui iškelia krikščioniui ir svarbų uždavinį: „bręsti Kristaus pažinime ir meilėje, kad galėtų įtikinamai skelbti ir liudyti Evangeliją“, mokė savo katechezėje Šventasis Tėvas, kaip paprastai, jo paklausyti į Pauliaus VI salę sausio 17 dieną susirinkusiems tūkstančiams klausytojų, tarp kurių buvo grupės ne tik pasauliečių, bet ir kunigų bei vyskupų.

Minėta 2007 metų Maldos už krikščionių vienybę tema, atspindinti kiekvienos krikščionių bendruomenės misiją – skelbti Evangeliją ir ją liudyti artimo meilės darbais, kartu „pabrėžia Kristaus mokymo perteikimo konkrečiomis solidarumo iniciatyvomis svarbą“, sakė Popiežius. Taigi jeigu skirtingų konfesijų krikščionys susiburia dėl kokios nors paramos, kad ir nedidelės, kad palengvintų kitų žmonių kentėjimus, jie kartu daro dar regimesnę savo bendrystę ir ištikimybę Viešpaties meilės įsakymui.

Benediktas XVI teigė, kad ir malda už krikščionių vienybę, ir bendras visų krikščionių veikimas bei dvasinio atsinaujinimo pastangos neturi apsiriboti vienos savaitės laikotarpiu. „Bendra invokacija Viešpačiui, kad Jis suteiktų – kada ir kaip tik Jis žino – visišką savo mokinių vienybę, turi apimti kiekvieną metų dieną, – sakė Šventasis Tėvas. Taip pat ir žmogaus kentėjimų palengvinimas, tiesos paieška, atsivertimas ir atgaila yra imperatyvai, kurie turi kasdien vienyti krikščionis prašant vienybės ir bendrystės.

Besikeičianti ekumeninė situacija

Prieš du mėnesius, lapkričio 17 dieną, susitikęs su už ekumenizmo plėtrą atsakingos Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos nariais, popiežius Benediktas XVI savo kalboje įvertino šio proceso kelių dešimtmečių laimėjimus bei iškilusius naujus iššūkius. „Mes gyvename didelių pokyčių beveik visose gyvenimo srityse laikotarpiu, todėl nėra ko stebėtis, kad jie taip pat veikia Bažnyčios gyvenimą ir skirtingų krikščioniškų konfesijų santykius“. Tačiau, nepaisant visų iš anksčiau likusių ir naujų problemų bei sparčiai besikeičiančios situacijos, ekumeninio sąjūdžio tikslas lieka tas pats: „Bažnyčios regima vienybė“, ką patvirtino ir II Vatikano Susirinkimas (1962–1965).

„Tai taip pat yra ir mano tikslas“, – sakė Šventasis Tėvas, dar kartą priminęs žodžius, pasakytus pontifikato inauguracijos homilijoje 2005 metų balandžio pabaigoje. Tuomet jis pabrėžė, jog yra „pasirengęs daryti viską, kas yra jo galioje, kad skatintų ekumenizmą“. Popiežius Benediktas XVI, kuriam, kaip jaunam teologui, yra tekę ekspertu pagalbininku dalyvauti II Vatikano Susirinkime, prisiminė, kad Susirinkime buvo daug kitų Bažnyčių stebėtojų, kurie buvo dėmesingi, bet tylūs. Vėlesniais dešimtmečiais prasidėjus realiam ekumeniniam dialogui, ta „tyla transformavosi į bendrystės žodžius“.

Kalbėdamas apie Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių ekumeninių santykių pasiekimus bei naujus iššūkius, Šventasis Tėvas vėl priminė naujas sąlygas, palyginti su II Vatikano Susirinkimu. Tuo metu dauguma nacionalinių Stačiatikių Bažnyčių, kurios telkiasi Rytų Europoje, buvo engiamos diktatoriškų komunistų režimų. „Šiandien jos yra atgavusios laisvę ir yra įsitraukusios į platų reorgnizacijos bei revitalizacijos procesą, – sakė Popiežius. – Mes esame su jomis savo maldomis“.

Naują situaciją ženklina ir vykstanti Europos integracija, kuri suartina žemyno Vakarus su Rytais. Štai nuo 2007 metų pradžios naujomis Europos Sąjungos narėmis yra tapusios Rumunija ir Bulgarija, kurių tikinčiųjų daugumą sudaro stačiatikiai. „Tai drąsina Bažnyčias koordinuoti savo pastangas krikščioniškajai tradicijai išsaugoti ir skelbti Evangeliją jaunajai kartai“, – pažymėjo Benediktas XVI. Europoje, ypač Vakarų pasaulyje, toli pažengusi sekuliarizacija šį bendradarbiavimą daro dar neatidėliotinesnį.

Kaip žinoma, komunizmo Rytų Europoje žlugimas iškėlė ir naujų katalikų bei stačiatikių problemų dėl vadinamojo „prozelitizmo“ bei nesutarimų vertinant Rytų Katalikų Bažnyčių vietą ekumeniniame procese. Dėl šių nesutarimų bei iš stačiatikių pusės (Maskvos patriarchato) iškilusių nepamatuotų kaltinimų katalikams, kad neva jie užsiima ekspansija stačiatikių „kanoninėje teritorijoje“, buvo kuriam laikui įšaldytas abiejų konfesijų teologinis dialogas. Tačiau praėjusį rugsėjį, po šešerių metų pertraukos, Serbijoje įvykęs katalikų ir stačiatikių Tarptautinės teologinio dialogo komisijos susitikimas nuteikia viltingai perspektyvai.

Sunkumai etikos srityje

„Mes dedame daug vilčių dėl bendros kelionės į ateitį, su pagarba žvelgdami į teisėtą teologinę, liturginę ir disciplinų įvairovę, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos nariams. – Siekiant vis glaudesnės bendrystės tikėjime ir meilėje, taps įmanomas gilesnis apsikeitimas kiekvienos Bažnyčios turimais dvasiniais turtais“. Vizito Turkijoje metu įvykęs broliškas Šventojo Tėvo susitikimas su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi I bei Graikijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinio vadovo arkivyskupo Christodulo apsilankymas Vatikane kaip tik reikšmingai ženklino šią pažangą.

Vertindamas Katalikų Bažnyčios dialogą su Vakarų bažnytinėmis bendruomenėmis, Popiežius sakė, kad daugeliu atvejų jis yra „atviras ir draugiškas“. Jis akcentavo gilesnį abipusį pažinimą, buvusių prietarų įveikimą, esamų realių skirtumų identifikavimą. Ypač atkreiptinas dėmesys į Katalikų Bažnyčios ir Pasaulio liuteronų federacijos „Bendrą deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos“, kuriai praėjusiais metais pritarė ir Pasaulio metodistų taryba.

Benediktas XVI kartu pastebėjo, kad Vakarų krikščionių ekumeniniame dialoge iškilo naujų klausimų, kurie „reikalauja išsamesnio nagrinėjimo ir sutarimo“. Pirmiausia tai santykio tarp Evangelijos ir Bažnyčios bendros koncepcijos paieška, taip pat Bažnyčios ir jos slėpinio suvokimas bei požiūris į tarnystę Bažnyčioje. Naujų sunkumų iškilo ir etikos srityje, ypač kada kai kurios bažnytinės bendruomenės savo nuostatose dėl aštrių problemų – pavyzdžiui, homoseksualizmo, šeimos gyvenimo arba moterų kunigystės – daugiau vadovaujasi ne tradiciniu krikščionių mokymu, bet viešąja visuomenės nuomone. Visa tai reikalauja artimesnio dialogo „dėl krikščioniškosios antropologijos, dėl Evangelijos interpretavimo ir konkretaus jos taikymo“, aiškino Šventasis Tėvas.

Popiežius pabrėžė, kad nuolaidos paplitusiam reliatyvizmui ir kiti protestantiškųjų konfesijų paklydimai negali pasitarnauti ekumenizmo pažangai, bet jį iškraipyti ir atvesti į aklavietę. Tik „tiesos dialogas“, kurį veda Kristaus dvasia, gali reikšmingai pasitarnauti krikščionių vienybės reikalui. Jam pasiekti popiežius Benediktas XVI savo kalboje pirmiausia kvietė į „meilės ekumenizmą“, kylantį iš Jėzaus įsakymo, kurį Jis paliko savo mokiniams. „Meilė, lydima suderinto veikimo, sukuria pasitikėjimą, atveria akis ir širdis“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

Jis sakė, kad reikia toliau intensyvinti ekumeninį lavinimą „pradedant nuo tikėjimo pagrindų ir nuo Dievo meilės skelbimo“. Taip pat reikalingas visų krikščionių praktinis bendradarbiavimas sprendžiant socialinius klausimus, taip išryškinant Kristaus tarno bruožus. Baigdamas kalbą popiežius Benediktas XVI vėl priminė žinomą „dvasinio ekumenizmo“ aktualumą, kuris įgyvendinamas bendra malda, „širdies atsivertimu“, reikalingu asmeniniam ir bendruomeniškam atsinaujinimui.

Žydų ir krikščionių draugystė turi remtis malda

Pagal nusistovėjusią tradiciją, kai kuriose Europos valstybėse – Italijoje, Austrijoje, Lenkijoje – Maldos už krikščionių vienybę išvakarėse, šiemet sausio 17-ąją, buvo minima Krikščionių ir žydų dialogo diena. Tos dienos bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad Italijos vyskupų konferencijos iniciatyva jau du dešimtmečius švenčiama ši diena leidžia geriau pažinti judaizmą, iš naujo apsvarstyti katalikų ir žydų bendruomenių santykius, kurie buvo vystomi remiantis II Vatikano Susirinkimo nutarimais.

Kitą svarbų impulsą šiam dialogui davė Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II istorinis vizitas į Romos didžiąją sinagogą 1986 m. balandžio 13 d. Sekdamas savo pirmtako pavyzdžiu, popiežius Benediktas XVI taip pat aplankė žydų maldos namus Kelno mieste 2005 m. rugpjūčio 18 d., savo pirmojo apsilankymo Vokietijoje metu. „Kad žydų ir krikščionių draugystė augtų ir būtų vaisingesnė, ji taip pat turi remtis malda“, – sakė Šventasis Tėvas bendrosios audiencijos dalyviams. Jis kvietė melsti Viešpatį, „kad žydai ir krikščionys gerbtų ir vertintų vieni kitus ir drauge bendradarbiautų dėl teisingumo ir taikos pasaulyje“.

Praėjusiais 2006 metais popiežių Benediktą XVI vėl lankė gausios žydų organizacijos, reikšdamos jam pagarbą bei rūpindamosi tarpreliginiu dialogu. Paskutinis toks susitikimas įvyko gruodžio 18 dieną, kai judėjų Hanukos šventės proga į Vatikaną buvo atvykusi B’nai B’rith (Sandoros vaikų) tarptautinės žydų organizacijos atstovų delegacija. Šios grupės, kurios tikslas – palaikyti žydų tautines ir kultūrines tradicijas, ginti jų teises ir humanitarinę paramą, lyderiai anksčiau yra aplankę popiežius Joną XXIII, Paulių VI ir Joną Paulių II.

Kreipdamasis į svečius, popiežius Benediktas XVI priminė šią žydų ir katalikų santykių pažangą, kuri buvo padaryta po II Vatikano Susirinkimo deklaracijos „Nostra aetate“ paskelbimo. „Mes turime būti dėkingi Dievui už tas žymias permainas, kurios įvyko mūsų bendro dvasinio paveldo bazėje“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pažymėjo, kad „šis brangus tikėjimo paveldas“ leido abiem religinėms bendruomenėms ne tik išvystyti dialogą, bet ir drauge darbuotis dėl visų žmonių gerovės. Tai yra svarbu, nes šiame konfliktų kupiname pasaulyje reikalingas geros valios žmonių liudijimas, įkvėptas tiesos, apreikštos Šventojo Rašto (Pradžios knygoje), kad visi žmonės sukurti pagal Dievo paveikslą su jų neatskiriamu orumu ir vertingumu.

Kviesdamas žydus ir krikščionis dar artimiau bendradarbiauti, skatinant tikėjimu grindžiamas dvasines ir moralines vertybes, popiežius Benediktas XVI dar kartą pareiškė susirūpinimą padėtimi Šventojoje Žemėje, kuriai reikalinga taika. „Taiką galima pasiekti tik tada, jeigu ji bus bendras žydų, krikščionių ir musulmonų siekis, išreikštas nuoširdžiame tarpreliginiame dialoge ir konkrečiuose susitaikinimo gestuose“, – sakė jis. Visi tikintieji yra pašaukti liudyti, kad ne smurtas ir neapykanta, bet supratimas ir taikus bendradarbiavimas „atveria duris būsimajam teisingumui ir taikai, kurie yra Dievo pažadai ir dovana“.

* * *

Kaip aiškino popiežius Benediktas XVI, šiemetinėje Maldos už krikščionių vienybę savaitėje iškeltas ypatingas kvietimas visiems krikščionims drauge atsiliepti į žmogiškuosius kentėjimus, pirmiausia į skurdą ir AIDS. Temą ekumeninei savaitei celebruoti pasiūlė Umlazio regiono krikščionių bendruomenės (Pietų Afrikos Respublika), kur didžioji dalis gyventojų yra bedarbiai ir apie 50 proc. turi ŽIV viruso infekciją. Tokiomis aplinkybėmis Umlazyje veikiančioms krikščioniškoms Bažnyčioms „visų krikščionių regima vienybė“ yra žymiai daugiau nei vien tik teologinė koncepcija, teigiama Maldos už krikščionių vienybę savaitei paskelbtame Pasaulio Bažnyčių tarybos pareiškime.

Pagal Umlazio regiono ekumeninės grupės pateiktą medžiagą Maldos už krikščionių vienybę savaitės mąstymus kiekvienai dienai parengė Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba kartu su Pasaulio Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir santvarkos komisija. Tokia ekumeninio bendradarbiavimo tradicija tęsiasi nuo 1968 metų. Parengtą medžiagą vietinės Bažnyčios ekumeninėms pamaldoms adaptuoja atsižvelgdamos į esamą liturginį, socialinį bei kultūrinį kontekstą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija