Atnaujintas 2007 vasario 2 d.
Nr.9
(1506)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Būti ar nebūti?

Baugi, bet nuo amžių valstybėse buvusi, įvairiai vadinama įstaigėlė (ochranka, ČK, NKVD ir KGB) pastaruoju metu pakibo ant plauko, bet vis dar nekrenta. Ir sprendžia šią problemą (kirpt ar nekirpt?) pirmasis žmogus Lietuvoje – Prezidentas. Akivaizdu, kad kol neras antro tokio šaunaus rezervisto, Arvydo Pociaus galvelė nebus nukirsta. Tiktai rinkimai į savivaldybių tarybas – Seimo generalinė repeticija – jau vasarį, ir tai užaštrino visą reikalą. Juk saugumas – pats svarbiausias informacijos tiekėjas: tai kompromatėlį, tai praeities uodegėlę – ir konkurento nėra! O čia A.Pocius tris medžiagėles iš vienuolikos atnešė Seiman, saugiai pataupęs ateičiai likusias aštuonias! Nereikia, netgi negalima jo vieton skirti kito, jau bent kol praeis šiemetiniai rinkimai.

Akivaizdžiai nusikankinusi valdančioji mažuma norėtų tapti dauguma, taigi visos priemonės geros ir pateisina tikslą. Juo labiau kad visiems labai gerai žinomos KGB rezervistų ir šaknelės, ir viršūnėlės.

Antai Rusijoje buvęs KGB pulkininkas Vladimiras Putinas suplanavo paimti šalį į savo rankas ir žinojo, kaip tai padaryti, – KGB persmelkė visą valstybę. Buvę šnipeliai ir agentai atsidūrė aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, verslo elite, partijose, mokslo ir pramonės susivienijimose. Taigi KGB šnipas, tapęs Rusijos prezidentu, praplėtė saugumo funkcijas nuo buvusių žvalgybinių ir kontržvalgybinių, antiteroristinių ir ekonominių nusikaltimų iki kompiuterizuotos rinkimų sistemos kontrolės.

O Lietuvoje argi kitaip? Antai rezervistas užsienio reikalų ministras žaidžia aštuoniukę su saugumo vadovu – irgi rezervistu, o šis „nemato“ grėsmių valstybei, „išparceliuojant“ ne tik „Mažeikių naftą“, bet ir visas kitas Lietuvos įmones. Taigi ši valstybės „uodegėlė“ bendradarbiauja ir su Vyriausybe. O Premjeras gi – tai komunistų partinis sekretorius, partinės mokyklos absolventas. Abu labu tokiu. Taigi ir visose valdžios institucijose – visi savi. Kaip sako rezervistas A.Valionis, visi, kam reikia, žino, kas yra kas. O kas nežino – tam ir nereikia žinoti, kad rinkimai vyktų sklandžiai. Su kompiuterių „lūžinėjimu“ jau pasipraktikuota. Beliko tik „kompromato“ reikalus sureguliuoti, o čia A.Pocius labai išmintingai rezervavo aštuonias pažymėles dėl atsargos. Taigi aišku, kad jo keisti nereikia. Kol kas.

Antra skaudama vieta – rinkėjai. Nuskurdę, luoši ir pikti. Kadangi sveikieji balsuotojai pabėgo duoneliauti svetur, o klipatėlės dar ne visos nusižudė iš nevilties, aišku, kokį kontingentą reikia pamaloninti, kad rinkimuose balsuotų už persikrikštijusius komunistus, nūnai vaizduojančius socialdemokratus – vargšų užtarėjus.

Premjeras Gediminas Kirkilas viešai pareiškė, kad jis rinktas ir dirba rinkėjams. Todėl pažadėjo iki metų pabaigos visgi atiduoti visą valstybės skolą už pragaišintus rublinius indėlius. Visą milijardą išskyrė! Būtent tiek, kiek visos šalies pensininkai gauna per metus! Taigi lyg ir padvigubės „ubagėlių“ kapeikėlės, todėl nutylima apie 17 metų palūkanas už šiuos per prievartą neatiduotus pinigėlius. O tų palūkanų susidarytų apie dar pusę milijardo! Taigi reikia kaip nors pridengti šį apiplėšimą. Todėl paskelbta, kad bus pridėta, padidinta ir kitaip pagerinta bazinė pensija. O galop aiškiai prisipažinta, kad pensijos padidės vidutiniškai 70 litais ir tam Vyriausybė skyrė 70 milijonų papildomai...

Lyginame: 500 milijonų negrąžintų palūkanų ir 70 milijonų, skirtų pensijoms padidinti, – tai septynis kartus mažiau, nei buvo sovietiškai nusavinta iš indėlininkų. O kur dar kainų pakėlimas 20 proc.? Pradedant duona kasdienine ir baigiant elektra. Praktiškai dėl šių „manipuliacijų“ pensininkų būklė 2,5 karto pablogėjo.

Be to, pagal visas socializmo principines nuostatas biudžeto įplaukų padidėjimas sąlygoja biudžetininkų pajamų didėjimą tokiu pačiu procentu. Kad 2006 metais į biudžetą surinkta 60 proc. daugiau mokesčių – žino visi. Todėl valstybės išlaikomų sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros įstaigų darbuotojų algos bei pensijos turėjo padidėti bent 50 proc. O buvo padidintos tik pensijos 8 proc., tai yra šešis kartus mažiau.

Kad 2007 metų biudžetas planuojamas 100 proc. didesnis – irgi ne paslaptis. Taigi ir biudžetininkų pajamos turėtų padvigubėti. Tuo tarpu žadama medikams 25 proc., o pensininkams nuo vasario 1 dienos – tik 70 litų daugiau.

Ir vėl pasityčiojimas. Jei palygintume sovietmečiu uždirbtas pensijas, kurios buvo nacionalizuotos pagal 1995 metų Pensijų įstatymą, su dabartinėmis pensijomis, tai aiškiai pamatytume, kad nudemokratėjusi sovietinė valdžia ir toliau smaugte smaugia 30 proc. labiausiai pažeidžiamų Lietuvos gyventojų. Antai sovietmečiu buvusi minimali pensija – 45 rubliai, vidutinė – 72 rubliai, o maksimali – 120 rubliai turėtų dabar atitinkamai būti 450, 720 ir 1200 litų. Tačiau minimali yra (dabar vadinama bazine) 150 litų, vidutinė – 450 litų, o maksimali – slepiama, nes ją gauna jėgos struktūrų veteranai ir personalininkai.

Tiesa, valdžia prakalbo ir nutilo, kad reikėtų kai kam sumažinti pensijas – matyt, sovietiniams karininkams? O nukentėjusiems per Sausio 13-ąją skirti 2400 litų rentos! Bet tai tik antelė paleista, ji nuskrido ir kiaušinių nepadėjo.

Sudėjus visus minėtus skaičius – tiek nacionalizuotas pensijas, tiek rublinius indėlius, tiek kompensacijas už turtą ir jų palūkanas, akivaizdu, kad reikėtų 3-4 mlrd. litų iš iždo. Svarbiausia, kad pinigų yra – mokesčių surinkta net 6 mlrd. litų daugiau! Tačiau buvę ir nepražuvę komunistėliai socialdemokratiškai išsisukinėja ir net nežada atstatyti nacionalizuotų pensijų, palūkanų, o skoleles bando išdėstyti per visus metus jau po rinkimų. Pažadai tie niekis – jų nereiks tesėt...

Tuo tarpu šiuometinis 100 proc. didesnis biudžetas turėjo numatyti dvigubai didesnes algas, pensijas, dotacijas sveikatos apsaugai, švietimui ir kultūrai, o ne 16 metų senumo skolų atidėliotą atidavinėjimą. Tai buvo 2006 metų darbas. Nepadarytas. Akivaizdu, kad šitą tempimą sąlygoja būsimi rinkimai į savivaldybių tarybas, o vėliau į Seimą. Todėl jiems ir taupomi algų padidinimai.

Akivaizdu, kad tegu ir ribotas žadamų pensijų ir atlyginimų padidinimas glaudžiai susietas su rinkimais, ir tik baimė juos vėl pralaimėti ar būti mažuma verčia žadėti ir trupinėliais atidavinėti. Bet svarbiausia, kad pensininkai sukūrė savo organizaciją! Ir jeigu jie išeis į rinkimus, tai už juos balsuos daugiau nei pusė balsuotojų. Vadinasi, Seime jie bus dauguma. Likę soclibkoncervdemokratai turės tenkintis opozicija. O tai reiškia, kad Gulagus atkentėję pensininkai, turtų neatgavę savininkai, demokratiškai nacionalizuoti, prichvatizuoti ir nupalūkanizuoti pirmiausia priims desovietizacijos įstatymą – neliks Seime buvusiųjų ir nepražuvusiųjų. Priims senaties termino atstatymo įstatymą – neliks prichvatizatoriai laisvėje, grįš tautai turtai. Grąžins į Baudžiamąjį kodeksą mirties bausmę ir ūkinius bei finansinius nusikaltimus – dings jaunosios kartos noras vėl ir vėl plėšikauti. Išvarys, kaip kad išvarė čekai ir baltarusiai iš valstybės Sorošo fondą, – dings gėjai, narkomanai ir lesbietės.

Šiuokart mes, nuskurdinti „ubagėliai“, galime parodyti savo galią rinkimuose ir palikti buvusius ir nepražuvusius mažumoje, todėl jie pašiurpę ir siūlo bei žada, bet vis šykščiai, ne tiek, kiek skolingi ar prisivogę. Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui. Kas priklauso žmonėms – turi būti grąžinta pagal visus galiojusius ir galiojančius įstatymus. O būtent reikia, kad pensijos, paskirtos sovietmečiu, būtų atstatytos: minimalios – ne mažiau nei 450 litų, vidutinės – 720 litų, o maksimalios – ne daugiau kaip 1200 litų.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimus reikia padvigubinti, o jų vadovų algos negali būti didesnės nei dvigubai už maksimalią pavaldinių algą. Valstybės skolas už rublinius indėlius ir kompensacijas reikia grąžinti, ir jos turi būti grąžintos su 3 proc. palūkanomis per metus. Taigi po 17 metų priverstinio laukimo priklauso 51 proc. palūkanų nuo bendros vieno milijardo litų sumos.

Pinigų ižde yra: už mūsų sąžiningai sumokėtus mokesčius – šeši milijardai viršaus ir dar du milijardai už antrąkart parduotą „Mažeikių naftos“ įmonę. Iš viso neplanuotų – aštuoni milijardai per 2006 metus. O mus G.Kirkilas nori nupirkti už 70 milijonų, tai yra 100 kartų pigiau! O liūto dalį ir vėl nomenklatūrinis elitas pasiliks sau?

Primename, pensininkai susijungė ir patys eis į rinkimus. Už juos balsuos apie milijoną rinkėjų. Jums, 3-4 partijoms, liks apie 40 proc. balsų. Aiški mažuma opozicijoje, su grėsme būti desovietizuotiems. Ir dar bandote apgavystėmis atsipirkti? Užuot visiškai ir sąžiningai atsiskaičius su apiplėštaisiais. Juk ne iš gero pensininkai susivienijo. Patys privertėte.

Apibendrinant galima suformuluoti rinkimų į savivaldybių tarybas sąlygas: reikia balsų socdemams – grąžinkite skolas su palūkanomis indėlininkams ir pensininkams. Norite Seime likti – didinate biudžetininkų pajamas proporcingai surenkamiems mokesčiams. Arba būsite ir vėl mažuma, opozicijos tąsoma už virvučių. O A.Pociaus jau nebebus. Ir kompromato aštuonias ataskaitėles „kurmiai nuknis“ į kitų rankas.

Rinkimai į savivaldybių tarybas – generalinė repeticija prieš Seimo ir Prezidento rinkimus. Nesitikėkite „lipdukų“ praktikos pasikartojimo: žmonės negavo iš ES žadėtos „dangiškos manos“. Visi pažadų limitai išnaudoti. Tautos turtas akivaizdžiai išgrobstytas ir valdomas 15 proc. buvusiųjų ir nepražuvusiųjų. Likusieji 85 proc. šalies gyventojų gauna 15 proc. pajamų. Tokia atvirkštinė proporcija per daug akivaizdi ir priešinga tiek socialdemokratijos principams, tiek demokratijos idėjoms. Trečio pasirinkimo nėra.

Taigi klausimas – reikia ar nereikia grąžinti bent jau skolas rinkėjams – tiesiogiai susijęs su noru būti ar nebūti valdžioje.

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija