Atnaujintas 2007 vasario 2 d.
Nr.9
(1506)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Valstybė ir piliečiai – tai šlepetės?

Visos televizijos praėjusią savaitę po kelias minutes informacinėse laidose, dukart rodomose vakarais, trimitavo, atrodytų, pagrindinę Lietuvos XXI amžiaus naujieną: V.Uspaskichas bus registruojamas kandidatu Kėdainiuose ar nebus. Apygardos rinkimų komisija buvo bejėgė, nes šis ponas tebėra Liaudies gatvės gyventojas. O ekranuose politinis bėglys po kelias minutes buvo rodomas geriantis pergalės taures, traukiantis „Ilgiausių metų“ ir plačiai besišypsantis. Jis mat tebesąs Lietuvos pilietis – šlepetės liko po lova. Tai kas, kad jas turbūt šildo kitos kojos, bet spjūvis valstybei ir jos teisėsaugai žiauriai žeminantis. Visiškas institucijų bejėgiškumas ir sutrikimas, pasigedus aiškių teisinių instrumentų tokiam chamizmui pažaboti, todėl viskas paliekama rytdienai, vakarui.

Kas šiuomet vyksta mūsų politikoje? Vertybių absoliutus išniekinimas, valstybės pažeminimas, atviras jos ignoravimas. Įgydamas kaip kandidatas rinkimuose teisinio neliečiamumo statusą jisai ne tik tyčiojasi iš mūsų, bet griauna valstybės demokratinės sanklodos pagrindus, ardo piliečio ir valstybės abipusį įsipareigojimą ir pasitikėjimą, skelbia nepaklusnumą valstybės institucijom ir pats siekia valdžios: tai ir keisčiausia – ir būdamas valdžioje, ir dabar jos geisdamas, jis ciniškai demonstruoja neturįs jokių pareigų ir atsakomybes mūsų valstybei.

Sėkmingas ir kitas scenarijus. Žemės ūkio ministrė Kazimira  Prunskienė siaučia po visą Lietuvą, prisidengdama kaimo plėtros mokymais, seminarais, konferencijomis, nominacijomis, konkursais ir kitokiomis šventėmis, įtraukia į šias viešųjų ryšių akcijas ministerijai pavaldžias institucijas, žemės ūkio rūmus, konsultavimo tarnybas ir t.t., naudoja valstybės ar fondų lėšas sotiems stalams, dovanoms ir prizams, vietinės žiniasklaidos priemonės užpilamos, tarpininkaujant kokiai viešųjų ryšių agentūrai, gausiais straipsniais, kilnaus tarnavimo kaimui aprašais, koks nors kontrastų laikraštėlis šimtais egzempliorių nemokamai atakuoja kaimų lyderius, net nurašyti ministerijos kompiuteriai atlieka ministrės populiarinimo darbą. O mūsų institucijos bejėgiškai murmena, kad tokia veikla tik balansuoja ties interesų susikirtimo riba.

Visi valstybėje yra tiesiog užsiėmę. Premjeras, pats būdamas socdemų rinkimų štabo vadovu, skraido po Lietuvą – suspėjama vadovauti viskam. Tariama opozicija, Seimui išėjus atostogų, laksto kaip ir kiti  po rajonus ir miestus, menkina kitus dešiniuosius. Abonentą gina cėka sekretorius – abipusiai interesai yra stiprūs. Didelės partijos, tačiau ir dideli interesai, bet labai menka atsakomybė ir negebėjimas bei nenoras situaciją valdyti. Kas vyksta? Nenaudėlių reabilitavimasis, imperinių interesų invazija, kova dėl valdžios, klanų grumtynės? Viskas kartu ir daugiau. Baisiausia, kad Lietuvoje lyg ir nelieka nieko, kas nuo ko nors nepriklausytų – politikai nuo imperinių pinigų ir interesų, partijos nuo interesų grupių, valstybės institucijos nuo partijų, tiksliau, nuo klanų. Visiška institucinė valstybės bejėgystė ir politinis barbarizmas. Tad belieka geriau padiskutuoti apie šaltyšius ir šaltyšijas...

Valentinas Stundys,
LKD pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija