|
Gamtos pažinimas per iliustraciją
Benjaminas ŽULYS
Mylėdami, gerbdami ir vertindami lietuvių dailininkų, kitų sričių menininkų kūrybą, mes geranoriškai žvelgiame ir į kitų šalių meno meistrų darbus, tų žmonių indėlį propaguojant humanizmo, doros, dvasingumo idėjas.
Tarp tokių užsienio meno kūrėjų buvo Miranda Betker (Bedtker) viena žymiausių Norvegijos ir visos Skandinavijos meninių iliustratorių. Neseniai Kauno M.Žilinsko dailės galerijoje buvo atidaryta šios menininkės kūrinių paroda. Joje eksponuojama keli šimtai jos darbų. Parodos organizatoriai, M.Betker tėvynainiai, papasakojo, kad menininkė gyveno be pustrečios savaitės šimtą metų (gimė 1896 m.) ir kone visus tuos metus paskyrė savo pašaukimui kurti įstabius meno darbus, visai atsisakius savo asmeninio gyvenimo. Tie darbai tai keletas tūkstančių augalų ir archeologinių radinių piešinių tušu, daugiau nei 1000 akvarelės darbų, vaizduojančių augalus, žuvis, tekstilės raštai, keletas šimtų spalvotų sienos tapybos kopijų iš senų 1600-1700 metų Bergeno uosto pastatų. Tiesa, nemažai jos kūrinių nežinomi plačiajai visuomenei. Geriausiai jie žinomi mokslininkams ir gamtininkams, kuriems jie daugiausia ir buvo skirti. Kai jos knyga Norvegijos flora buvo parengta spausdinti, niekas nesugebėjo išspausdinti jos spalvotų akvarelių.Tada M.Betker jas perdarė į juodai baltus piešinius, iš kurių buvo panaudota apie 5000. Tai buvęs didžiulis darbas, pareikalavęs ne vien laiko, bet ir didžiulės kantrybės, kruopštumo. Jos iliustracijos labai detalizuotos. Augalų, paukščių, žuvų smulkiausioms detalėms išstudijuoti naudodavo didinamąjį stiklą. Tą kruopštumą parodoje pastebi ir lankytojai kai kurių kūrinių detales įmanoma įžvelgti tik iš labai arti. Su dideliu pasitenkinimu menininkė kūrė darbus, kurių pagrindu buvo gėlės, gyvūnai, kiti įvairūs gamtos kūriniai. Jos vienas pirmųjų žinomų darbų, raštas tapetams, buvo sukurtas 1913 metais. Netgi kelias savaites prieš mirtį (1996 m.) ji dar tęsė savo darbus. Manoma, kad M.Betker sukūrė apie 8 000-10 000 darbų. Per savo tarnavimo taikomajam menui ir dokumentavimui metus ji liko žinoma keletui Bergeno universiteto studentų ir kolegų kartų bei ne vien Norvegijos, bet ir Švedijos, Vokietijos mokslininkams. Daug jos idėjų matome ne tik įvairiuose leidiniuose, parodose, bet ir įkūnytas šiuolaikiniuose madinguose rūbuose tai irgi neginčijama jos palikimo vertė.
Visą laiką su dideliu susidomėjimu ji sekė, kas vyksta meno pasaulyje ne vien Skandinavijoje, bet ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Ypač buvo susižavėjusi Meksikos taikomuoju menu ir dabar, žiūrint į jos darbus, matyti tos kultūros meno išraiškos.
M.Botker mokėsi Norvegijoje, Bergeno amatų ir meno mokykloje, vienerius metus praleido Švedijoje, Stokholmo technikos mokykloje. Grįžusi į Bergeną, 1920 metais ji tapo kompozicijos mokytoja savo pirmojoje mokykloje Bergene ir joje dirbo 46 metus, iki išėjimo į pensiją.
Įdomu, kad žinomą menininkę kolegos, netgi už ją žymiai jaunesni, vadindavo tiesiog Miranda tai nebuvo familiarumas, o tai, kad ji buvo visiems artima. Tik ištark Bergene Mirandos vardą, ir dažnam buvo aišku, apie ką kalbama.
Tiesa, M.Betker buvo labai uždaro būdo, į savo vidines dvasios gelmes ji nieko neįsileisdavo. Netgi gerų draugų ji neturėjo, artimesni žmonės jai buvo tiesiog kolegos. Mirandos mokytojavimo metais tiek jos pačios, tiek jos studentų darbai būdavo pateikiami įvairiose parodose Bergene, Trondheime, Osle. Bet ir čia, kaip ir kitur, ji buvo perdėm santūri, kukli. Jei jos darbai vienaip ar kitaip būdavo kur nors panaudojami, jos, kaip autorės, vardas jos noru dažniausiai nebūdavo nurodomas. Savo mokiniams ji sakydavo: Visos formos ir pavidalai yra gamtoje eikite ir jas rasite. Tai buvo tarsi paimta iš Biblijos, kurią ji mėgo skaityti. Ji dažnai eidavo su savo studentais į gamtą piešti peizažų, dažnai mažų detalių, kurias vėliau būtų galima panaudoti raštais tekstilės darbams. Tokių darbų esama ir šioje parodoje: Legenda apie berniuką, kuris turėjo būti požemio būtybių šventiku, Nuaidėjo šūviai nuo Skudskorno kalno ir pakėlė trolių šeimą į kovą.
Miranda nesureikšmindavo savo darbų, o atkakliai, kruopščiai dirbo, siekė grožio išraiškų. Parodoje regime įvairių augalų, gyvių ar jų detalių, net pačių smulkiausių, vaizdus, vaizdelius. Čia ir drugelis, grybas, gėlė, jos žiedas, to žiedo lapelis, vabalas, kriauklė. Taip pat didesnės apimties senovinio namo sienos dekoracija. M.Betker kūrė ir įvairius rankdarbius, papuošalus, kai kuriuos iš sidabro. Jie taip pat rado vietos ekspozicijoje. Čia pat ir mažas suolelis, kurį Miranda visuomet nešiodavosi ekspedicijose. Ji norėdavo būti arčiau gėlės, drugelio, ir mažas suolelis tam labai tiko. Paprašyta archeologų, ji padarė uolinių senovinių piešinių kopijų, kelias jų taip pat regime ekspozicijoje.
M.Betker buvo labai gerbiama. Ji apdovanota Karaliaus aukso medaliu Už nuopelnus, jai suteiktas Norvegijos botanikos draugijos garbės narės vardas. Buvo rengiamasi iškilmingai paminėti jos šimto metų jubiliejų, tačiau, likus pustrečios savaitės iki sukakties, ji senelių namuose tyliai užgeso. Kadangi M.Betker šeimos neturėjo, po mirties jos palikimą perėmė valstybė.
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|