Atnaujintas 2007 vasario 23 d.
Nr.15
(1512)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gavėnia – metas atsiversti ir liudyti

Mindaugas BUIKA

Laiške 2007 metų Gavėniai
popiežius Benediktas XVI kviečia
tikinčiuosius kontempliuoti
nukryžiuoto Kristaus kentėjimus,
kaip tobuliausią Dievo
meilės išraišką

Visuotinis artimo meilės įsakymo priėmimas

Praėjusio Pelenų trečiadienio celebravimu prasidėjus atsakingam Gavėnios laikotarpiui katalikų dėmesys sutelkiamas į ta proga paskelbtą Benedikto XVI laišką (jis apžvelgtas „XXI amžiaus“ vasario 15 dienos numeryje), kuriame toliau vystomas Bažnyčios socialinis mokymas apie artimo meilės darbų sąsajas su individualiu tikėjimu į Dievą. Pristatydamas šį Šventojo Tėvo dokumentą, Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos pirmininkas vokietis arkivyskupas Paulius Kordesas priminė, kad neatsitiktinai dar nuo 1973 metų tuometinio popiežiaus Pauliaus VI potvarkiu ši karitatyvinę veiklą visoje Bažnyčioje koordinuojanti Šventojo Sosto dikasterija buvo įgaliota paskleisti po pasaulį Gavėniai skirtus popiežių laiškus, kaip minėta, visada turinčius ryškų socialinį bruožą.

Šitaip norėta pabrėžti glaudų ryšį, kuris krikščionišką asmeninį atsivertimą sieja su bendruomeniniu artimo meilės liudijimu. Šis ryšys turi būti ypatingai akivaizdus visą Gavėnios laikotarpį, nes Gavėnia – tai ir kiekvieno tikinčiojo pamaldaus rengimosi Velykų iškilmėms, ir drauge metas, kuriuo asmeninis atsivertimas turi būti patvirtintas meilės darbais. Ne veltui šv. Mišių pradžios gailesčio sužadinimo akte prisipažįstame nusidėję ne tik mintimis, žodžiais, darbais, bet ir apsileidimais. Krikščionybė nėra tik draudimų rinkinys, priminė arkivyskupas P.Kordesas. Tikintį žmogų saistantys Dievo įsakymai – tai ne tik draudimai nusidėti, bet taip pat – ir visų pirma – įsakymas mylėti. Tad ir atsivertimas – tai ne tik blogų darbų apgailėjimas ir išsižadėjimas, bet ir įsipareigojimas veiklai, artimo meilės liudijimui savuoju gyvenimu.

Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos vadovas taip pat pastebėjo, kad Biblijos artimo meilės įsakymas tapo visiškai integruotas į šių dienų kultūrą. Tokie turtingiausi pasaulio verslo žmonės, kaip Bilas Geitsas ar Vorenas Bafetas, kuria socialinės paramos fondus, kino žvaigždės ir politikos veikėjai kviečia dalyvauti labdaringuose renginiuose. Taip pat ir vyriausybės, siekdamos didesnio palankumo tarp rinkėjų, sudaro ir vykdo įvairias socialinės paramos programas bei vysto tarptautinį bendradarbiavimą šioje plotmėje. Čia daug padeda reikšmingą įtaką viešosios nuomonės formavimui turinti žiniasklaida, kuri operatyviai ir įtikinamai informuoja apie žmonių kentėjimus dėl stichinių nelaimių, ginkluotų konfliktų bei epidemijų proveržio ypač varginguose regionuose. „Kaip krikščionys, ne be pasitenkinimo turime pripažinti, kad visuomenės gyvenime Biblijos artimo meilės įsakymas atrodo visuotinai priimtas“, – sakė arkivyskupas P.Kordesas.

Dievo praradimas blogiau nei materialinis skurdas

Tačiau krikščionims artimo meilės darbai turi aiškią religinę motyvaciją, tai pabrėžia ir popiežius Benediktas XVI šiemetiniame laiške, skirtame Gavėniai. Jeigu ankstesniuose laiškuose Gavėniai, ypač tuose, kuriuos skelbė popiežius Jonas Paulius II, buvo telkiamas dėmesys artimo meilės darbams, neapsiribojant krikščionio socialinės pareigos samprata, tai šį kartą Šventasis Tėvas mokymo centre išskiria Jėzaus Kristaus dangiškąjį Tėvą. Popiežius dabar mažiau liečia krikščioniškojo gyvenimo horizontalią dimensiją tam, kad geriau nušviestų vertikalią dimensiją, aiškino arkivyskupas P.Kordesas. Jis nurodė, jog šią minties permainą galima stebėti visame Benedikto XVI mokyme, tuo siekiant, kad mes intensyviau kreiptumėmės į dangiškąjį Tėvą, kuris iš didžiosios meilės mums tapo žmogumi savo Sūnuje Jėzuje Kristuje, kaip teigiama enciklikoje „Deus caritas est“.

Šioje plotmėje aptardamas Gavėnios aktualią artimo meilės darbų problematiką, Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos vadovas pažymėjo, kad be tvirto tikėjimo tie darbai, nors ir gali šiek tiek palengvinti kentėjimus, nepajėgūs suteikti žmonėms tikrojo gyvenimo atnaujinimo ir garantuotos vilties, kas eina iš asmeninio ryšio su Jėzumi. „Žinoma, Benediktas XVI taip pat suvokia, kad šių dienų pasaulyje, kaip atrodo, juntamas Dievo buvimo didysis stygius, nepriklausomai nuo to, ar žmogus tai pripažįsta, – sakė arkivyskupas P.Kordesas. – Aišku, kad Popiežius negali sutikti su tokiu nuskurdinimu. Juk Dievo praradimas yra blogiau nei materialinis skurdas, nes tai pražudo viltį ir palieka žmogų vieną savo skausme ir liūdesyje“. Kova su įsivyravusiu radikaliu sekuliarizmu yra vienas iš svarbiausių dabartinio pontifikato prioritetų. Į šią kovą Šventasis Tėvas taip pat kviečia įsitraukti ir katalikiškas socialinės paramos organizacijas, kad jos taptų tvirtesne priešprieša „Dievo užmiršimui“. Juk šis „Dievo užmiršimas“ „ne formalus, bet konkretus kasdieniuose veiksmuose“, neretai, deja, yra būdingas ir krikščionims. Popiežiaus laiškas, skirtas Gavėniai, yra priminimas, jog „tikėjimas reikalauja iš manęs darbuotis dėl gėrio ir dėl teisingumo tų atžvilgiu, kurie kenčia, ir kad aš negaliu būti krikščionis, žiūrėdamas tik savęs“, kalbėjo arkivyskupas P.Kordesas.

Laiške 2007 metų Gavėnios laikotarpiui popiežius Benediktas XVI kviečia tikinčiuosius kontempliuoti nukryžiuoto Kristaus kentėjimus kaip tobuliausią Dievo meilės žmogui išraišką. „Atsakas, kurio iš mūsų karštai laukia Viešpats, – tai Jo meilę priimti ir leistis, kad Jis patrauktų prie savęs, – rašo Šventasis Tėvas. – Tačiau vien priimti Jo meilę neužtenka: į šią meilę būtina atsiliepti įsipareigojant perteikti ją kitiems“. Tokia yra buvimo tikru krikščionimi esmė. Pamaldi kontempliacija to, „kurį perdūrė“ ir kuris ant kryžiaus atidavė savo gyvybę už visą žmoniją, „mus verčia atverti širdį kitiems, pamatant žmogaus būties kilnumui padarytas žaizdas, ypač ragina kovoti su kiekviena paniekos gyvybei bei žmogaus išnaudojimo forma“, teigiama laiške.

Priešų meilė veda į krikščionišką revoliuciją

Reikšmingu papildymu šio popiežiaus Benedikto XVI mokymo apie Dievo meilės priėmimą ir skleidimą tapo jo komentaras praėjusio sekmadienio, vasario 18 dienos, Evangelijos skaitinių susitikime su maldininkais vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Priminęs Jėzaus paraginimą „mylėkite savo priešus“ (Lk 6, 27), Šventasis Tėvas tai pavadino Išganytojo „manifestu“, skirtu per apaštalus visų išpažinėjų priėmimui, kartu šį principą radikaliai paliudydamas savojo gyvenimo pavyzdžiu.

Popiežius pripažįsta, kad šis įsakymas gali pasirodyti nelengvai suprantamas, netgi prieštaringas, nes reikalaujama priešo meilė „viršija žmogiškąsias jėgas“. Tačiau Jėzaus kvietimas tampa visai realus, suprantant, jog žemiškajame pasaulyje yra tiek daug smurto ir neteisingumo, kad tą situaciją galima įveikti tik „dar didesne meile ir dar didesniu gerumu“. Ir šis „daugiau“ kaip tik eina iš Dievo, kuris dėl savo didžiojo gailesingumo įsikūnijo Jėzuje, taip pasaulio blogį atsverdamas gerumu, „pradedant nuo mažojo, bet reikšmingiausio „pasaulio“, kokia yra žmogaus širdis“.

Benediktas XV taip pat paaiškino, kad krikščioniškoji neprievarta neturi būti suprasta kaip pasidavimas blogiui, kaip kartais gali būti interpretuojamas Jėzaus kvietimas „atsukti kitą skruostą“ (Lk 6, 29). Tai tiesiog atsiliepimas į blogį gerumu, kas reiškia „neteisingumo grandinės nutraukimą“. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad krikščioniškosios neprievartos nuostata nėra taktinis priėjimas, bet asmens gyvenimo būdas, nebijant konfrontuoti su blogiu vien tik meile ir tiesa, turint tvirtą pasitikėjimą Dievo meilės galia.

Šitokį veikimą Popiežius pavadino „krikščioniška revoliucija“, kurios pergalė garantuojama ne politinių ir ekonominių struktūrų ar žiniasklaidos užvaldymo strategija, ne tik žmogiškųjų resursų dėka, bet pirmiausia remiantis Dievu, kuris dovanoja savo beribį gailestingąjį gerumą. Čia ir glūdi Evangelijos mokymo naujovė, kai pasaulis yra keičiamas per „meilės revoliuciją“, vykdomą be triukšmo ir griovimo, bet „mažųjų“ herojizmo dėka, kurie „tiki Dievo meile ir ją skleidžia netgi savo gyvybės kaina“. Pokalbio pabaigoje dar kartą palinkėjęs, kad Gavėnia taptų palankiu metu „giliam atsivertimui Kristaus meilei“, Šventasis Tėvas meldė Švč. Mergelės Marijos, klusnios Išganytojo mokinės, „padėti mums leistis būti besąlygiškai užvaldytiems tos meilės, išmokti mylėti, kaip Jis mus mylėjo, būti gailestingiems, kaip yra gailestingas mūsų dangiškasis Tėvas“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija