Atnaujintas 2007 kovo 9 d.
Nr.19
(1516)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Renovacija pagal AMB projektą

Petras KATINAS

Vėl knisasi
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Daugelis jau tikriausiai pamiršo, kad vadinamieji socialdemokratai kandidatu į Lietuvos prezidentus buvo iškėlę buvusį Seimo narį, vieną iš „senųjų“ Socialdemokratų partijos kūrėjų, gydytoją ir istoriką, nenuilstantį oratorių Vytenį Andriukaitį. Tiesa, tai buvo padaryta greičiau dėl juoko, nes nei A.Brazauskas, nei jo politbiuras, nors dėl akių agitavęs už jį, netikėjo, kad tas bus išrinktas. Nes, kad ir kaip kalbėtume, bičiulis Vytenis – žmogus emocingas ir dar nežinia, ką gali iškrėsti atsidūręs Valstybės vadovo kėdėje. Todėl jau kur kas geriau, jeigu Prezidentu taptų Rusijos FSB finansuotas Chantų-Mansių verslininkas Rolandas Paksas. Kilus „Rubikono“ skandalėliui, bičiulis Vytenis atsistatydino iš Seimo nario pareigų, bet kaip vertingo kadro partija nepaliko jo be darbo. V.Andriukaitis tapo socdemų partijos vicepirmininku, o dabar paskirtas atsakingu už derybas dėl koalicijos sulipdymo Vilniaus savivaldybėje. Ir štai, sužinojęs, kad jaunesnysis partijos kolega, gausiausios Vilniaus partinės organizacijos „jačeikos“ vadovas Seimo narys Algirdas Paleckis ėmė broliautis su pretendentu į sotinės mero kėdę Rolandu Paksu, aišku, tylomis pritariant pačiam A.Brazauskui, V.Andriukaitis bemat nustatė diagnozę R.Paksui ir dabartiniam Vilniaus merui Artūru Zuokui. O ji tiesiog baisi: R.Paksas prilygintas cholerai, o A.Zuokas – marui! Nebūtų gydytojas. Tiesa, diagnozavęs šiuos politikus sergant tokiomis baisiomis užkrečiamomis ligomis, V.Andriukaitis dar mįslingai pridūrė, jog rinktis sostinėje vis tiek nėra iš ko, o šias ligas reikia nedelsiant gydyti. Tiesa, nepaaiškino, kokiais vaistais. Ir dar nepaaiškino, kokia liga užsikrėtęs ambicingasis Algirdas Paleckis, aiškiai planuojantis tapti Algirdu II po gegužės 19 dieną įvyksiančio partijos suvažiavimo, kuriame bus renkamas naujas šlovingosios partijos pirmininkas.

Tačiau į tą A.Brazausko kėdę taikosi ne vien A.Paleckis. Tarp pretendentų yra kur kas gudresnių ir labiau patyrusių. Na, kad ir dabartinis premjeras G.Kirkilas. Bet iki suvažiavimo dar yra laiko. Dabar svarbiausia „paimti“ Vilnių, tiksliau, tvarkyti tą sostinės valdžios lovį. O tame lovyje įvairiausio pašaro kur kas gausiau nei kokiame Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje. Todėl nereikėtų kaltinti vien A.Paleckio dėl jo bičiulystės su R.Paksu. Jis, kaip ir dera partijos kareiviui, tiktai vykdo savo vado užduotį, partinį įpareigojimą. Nesvarbu, kad tas vadas puikiai žino, kokių pinigų pagalba tas skrajojantis Rolandas buvo atėjęs į Prezidentūrą, kad paniekino Konstituciją, buvo vedžiojamas už pavadžio su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susijusio J.Borisovo. Ir dabar, žūtbūt siekdamas tapti Vilniaus meru, „tvarkos ir teisingumo“ grupuotės „erelis“, jau faktiškai gavęs politinę reabilitaciją, vėl atvirai taikosi į Prezidentūrą. Visi ženklai rodo, kad tam pritaria ir pats Brazauskas.

Tad Paleckių dinastijos atžala tėra tiktai iešmininkas. Šio lokomotyvo mašinistai visai kiti. Ir jie sėdi ne Vilniuje, o Maskvoje. Vien tas faktas, kad mylimiausias R.Pakso žentelis tapo dideliu viršininku Rusijos specialiųjų tarnybų įkurtoje bendrovėje, supirkinėjančioje žemes aplink Vilnių, labai daug ką pasako. Na, o R.Pakso ir jo stratego, atvykusio iš Rusijos ir ten gerai ištreniruoto, Audriaus Butkevičiaus postringavimai apie tai, kad jie ateina vykdyti tvarkos ir teisingumo, tarnauti žmonėms, tėra tiktai iš to paties A.Brazausko nubrėžtų gairių, kaip reikia mulkinti žmones ir bet kokia kaina siekti valdžios. Kaip pažymėjo publicistas Romas Sakadolskis, A.Brazauskas, neatsiribodamas nuo Pakso, iš tikrųjų palaiko jį ir skatina pastarojo revanšo viltis. „Toks žaidimas – tai puslapis iš Brazausko politikos vadovėlio, iš kurio mokomasi, kaip patekti į valdžią, o patekus kuo ilgiau išsilaikyti. Galima tartis su bet kuo ir dėl bet ko. Priešingai, pasaulėžiūra, ideologija paliekama už derybų durų. Tai daroma dėl pragmatizmo, aiškinant, jog to reikia, nes „tarnaujama žmonėms“, – pabrėžė R.Sakadolskis („Lietuvos žinios“, 2007 03 05).

Taigi problema ne R.Pakso asmuo. Nors A.Brazauskas rimtu veidu dėsto, kad politinės pažiūros visai nesvarbu, sėdint sotinės meto kėdėje, svarbu, kad meras būtų „geras ūkininkas“. O apverktoji Lietuvos žemele, R.Paksas – ūkininkas! Įdomu, kuo gi pasižymėjo tas jo ūkininkavimas jam būnant Premjeru ir du kartus Vilniaus meru. Juk tai jis, taip „ūkiškai“ tvarkydamasis, paliko sostinei 100 milijonų litų skolą. Prieš rinkimus pūtęs kvailą miglą, kaip jis, tapęs sostinės meru, padidinsiąs algas ir pensijas, gal pamiršo, kaip, būdamas Premjeru, atėmė tas pensijas iš dirbančių pensininkų. O apie R.Pakso kompetenciją, jam atsisėdus į Daukanto gatvės rūmus, nėra ko ir kalbėti. Daugelis net jo mylėtojų tuomet nustėro išvydę, kokį „kompetentingų“ patarėjų korpusą jis atsitempė į Prezidentūrą. Jau vien tai, kad patarėju valstybės saugumo klausimais buvo patupdytas nežinia iš kur ištrauktas prekeivis rusiškais traktoriais ir jų detalėmis, labai daug ką pasako. O kur dar vienas to meto Prezidentūros reikalų tvarkytojas G.Šurkus, kuris dabar garsiai šaukia, kad jam „nusispjaut ant tos Lietuvos“.

Ir štai dabar didžiausias Lietuvos ūkininkas ir statybininkas Brazauskas faktiškai stumia šį marginalą valdžion. Ir visai nekreipia dėmesio į Tėvynės sąjungos įspėjimą, kad TS gali nutraukti paramą G.Kirkilo mažumos Vyriausybei, jeigu neokomunistai sudarys Vilniuje koaliciją su paksininkais. Vadinasi, A.Brazauskas žino, ką daro. Juk tokiu atveju Seime dar yra „darbiečiai“, su kuriais už porą ministrų portfelių bemat susigiedos. Be didelio vargo. Juk iš vieno kiaušinėlio išsiritę. Raudonosios vištos padėto...

Po rinkimų teko nugirsti kauniečio ir vilniečio pokalbį. Kaunietis išvadino sostinės gyventojus „tešliais“ už tai, kad į Vilniaus tarybą jie išrinko tokį būrį paksininkų. Vilnietis atšovė, kad ir kauniečiai buvo tokie patys tešliai, kai meru išsirinko „ubagų karalių“ gatvinį rėksnį V.Šustauską. Visa bėda ta, kad tų tešlių ar tešlagalvių Lietuvoje prisiveisė pernelyg daug. Tiesą sakant, ne prisiveisė, o juos visą laiką savo inkubatoriuje veisė ir lesino ne kas kitas, o tas pats geriausias Lietuvos ūkininkas ir jo politbiuras. Tad nesinori net pagalvoti, kas laukia 2008 metų rudenį, kai rinksime naująjį Seimą. Negi vėl užsisodintume ant kupros tuos gelbėtojus, kurių pats didžiausias ciniškai postringauja, kad nereikia kreipti dėmesio į tai, kas šnekama ir žadama prieš rinkimus. Žinoma, juk taip ir daroma. Pamenate socdemų agitacinį klipą, suktą per visas televizijas prieš praėjusius Seimo rinkimus? Jame buvo akcentuojama, kad socdemai nesuks iš kelio dėl takelio ir nesės prie vieno stalo valgyti V.Uspaskicho agurkų. O kas gi išėjo? Ogi „derėdamiesi“ su Tėvynės sąjunga bemat susėdo ir išdalijo „darbiečiams“ svarbiausių ministerijų portfelius. Todėl bičiulio V.Andriukaičio šnekos apie marą ir cholerą tėra tiktai vaizdingos metaforos, už kurias jis, be abejo, gaus pylos. Populizmo ir mankurtizmo epidemija tiktai plečiasi. Ko gero, plėsis ir toliau, jeigu žmonių protus ir toliau gydys tokie daktarai, kaip nepaliaujantis girtis savo nuopelnais didžiosiose komunizmo statybose, dabar Valdovų rūmų statybos „prarabas“ ir jo statybininkai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija