Atnaujintas 2007 kovo 14 d.
Nr.20
(1517)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvos rašytojai

Viktoras Alekna

Pirmieji rašytojai Lietuvoje gimė net penkioliktajame šimtmetyje, bet jie rašė lotynų kalba, todėl pirmasis lietuvių kalba rašęs rašytojas yra laikomas Stanislovas Rapalionis, gimęs XVI amžiaus pradžioje. Jis išvertė iš lotynų kalbos į lietuvių keletą giesmių, kurių viena buvo išspausdinta Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žadei“ knygoje 1547 metais. Mažvydo katekizmas „Broliai, seserys...“ taip pat originalus eiliuotas kūrinys.

Neužmirštinas ir Motiejus Konstantinas Sarbievijus (1595-1640), garsus poetas ne tiek Lietuvoje, kiek visoje Europoje, nes tuo metu jis eilėraščius rašė lotynų kalba.

Pamažu vis atsirasdavo naujų lietuvių rašytojų, kurių kūriniai buvo vis dažniau spausdinami įvairiuose bendruose leidiniuose, o 1814 metais buvo išspausdintas ir Antano Strazdo poezijos rinkinėlis – „Giesmės svietiškos ir šventos“ – pirmoji eilėraščių, parašytų lietuvių kalba, knygelė.

XIX amžiuje lietuvių grožinė literatūra vis gausėjo. Tai Simonas Stanevičius, Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Jonas Mačiulis Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Vienažindis, Pranas Vaičaitis ir daug kitų. 1818 metais buvo išspausdinta ir Kristijono Donelaičio, gyvenusio 1714-1780 metais, poema „Metai“, o Maironio pirmasis poezijos rinkinys „Pavasario balsai“ buvo išspausdintas XIX amžiaus pabaigoje – 1895 metais.

XX amžius – lietuvių tautos suklestėjimo amžius. 1904 metais atgauta teisė spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškomis raidėmis, 1918 m. vasario 16 d. paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė, o 1990 metais dar kartą atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.

XX amžiuje labai išaugo ir lietuvių grožinė literatūra. Vienas po kito byrėjo eilėraščiai, apsakymai, romanai, dramos, poemos, vienas po kito gimė vis nauji kūrėjai... O XXI amžiuje minimos ir švenčiamos jau šimtmetinės sukaktys. Štai ir 1907 metais gimė net trisdešimt septyni lietuvių rašytojai. Visa lietuvių tauta prisimena Bernardą Brazdžionį, Pulgį Andriušį, Benediktą Rutkauską-Rutkūną, Nelę Mazalaitę, Antaną Rūką, Justiną Piliponį, tautosakos rinkėją Jurgį Dovydaitį ir dar trisdešimt žinomų lietuvių rašytojų.

B.Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 14 d., o jo šimto metų gimimo sukaktį Lietuvos rašytojų klubas pradėjo jau vasario 7 dieną. Sausakimša rašytojų klubo salė sakyte sako, kad lietuviai niekad nepamiršta Vytės Nemunėlio ar B.Brazdžionio rinkinių: „Krintančios žvaigždės“, „Ženklai ir stebuklai“ ar „Kunigaikščių miestas“, o pastarojo rinktinė „Šaukiu aš tautą KGB užguitą“ teglūdi visų širdyse. Visiems suprantama, kas Lietuvoje atsitiko, kai 1989 metais lietuviai išpirko šimtą tūkstančių B.Brazdžionio poezijos knygų „Poezijos pilnatis“, kai dešimtys tūkstančių lietuvių laukė Brazdžionio ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Pasvalyje... Dešimtys tūkstančių lietuvių jau 2002 metų liepos mėnesį B.Brazdžionio palaikus pasitiko Vilniuje ir palydėjo į Kauno Petrašiūnų kapines.

Daug kas prisimena ir 1935 metais išleistą jo eilėraščių rinkinį „Ženklai ir stebuklai“ ir jame išspausdintą eilėraštį „Mūsų metai“, kurio paskutinės eilutės sako:

Į Tave, Tave jau grįžta, Dieve,

Jau ir mūsų, jau ir mūsų metai.

1932 m. vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje susirinko daugiau kaip penkiasdešimt lietuvių rašytojų ir įkūrė Lietuvių rašytojų draugiją, išrinko jos valdybą ir pradėjo organizuotą rašytojų veiklą. Sovietų okupacijos metais Lietuvoje taip pat gyvavo SSRS rašytojų sąjungos Lietuvos skyrius, kuris 1989 m. birželio 7 d. sušaukė neeilinį Lietuvos SSR rašytojų suvažiavimą ir jame nutarė atsiskirti nuo SSRS rašytojų sąjungos, pasivadindama Lietuvos rašytojų sąjunga.

Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimai vyksta kasmet, o šios sąjungos pirmininkas ir valdyba renkami keturiems metams. Šiemet vasario 2 dieną įvykusiame visuotiniame Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime ir buvo renkama valdyba bei kitos vadovaujančios grupės. Pradžioje buvo pranešta, kad šiuo metu Lietuvos rašytojų sąjungai priklauso 357 nariai, susirinko 192. Suvažiavimas pradėjo darbą: pateiktos ataskaitos, aptarta bendroji rašytojų veikla, išrinkta valdyba. Pirmininku antrą kartą išrinktas poetas Jonas Liniauskas.

Anksčiau nebuvo ir šiuo metu nėra nė vieno nario, sulaukusio šimto metų. Seniausias Rašytojų sąjungoje yra Kotryna Grigaitytė-Graudienė, gimusi 1910 m. liepos 26 d., gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tik keliais mėnesiais už ją jaunesnis Juozas Kralikauskas, gimęs 1910 m. spalio 22-ąją, šiemet sausio 25 dieną mirė ir palaidotas Kietaviškių šventoriuje.

Lietuvos rašytojų sąjunga kasmet priima naujų narių, bet kasmet ir palydi į amžinybę. 2003 metais mirė penki, 2004-aisiais – net šešiolika, 2005-aisiais – septyni, o 2006 metais – aštuoni. Iš viso per ketverius metus mirė 36 sąjungos nariai. Per tuos metus buvo priimta tik 37 – vienu rašytoju daugiau.

Nemažai rašytojų yra susibūrę į Nepriklausomų rašytojų sąjungą, dar daugiau – į Kaimo rašytojų sąjungą, kurios centras yra Jonavoje. Yra ir tokių rašytojų, kurie nepriklauso nė vienai sąjungai, o vis tiek rašo ir kasmet leidžia vis naujas knygas. 2006 metais Lietuvoje išleista beveik penki tūkstančiai knygų. Prisiminę, kad sovietų okupacijos metais net devintajame dešimtmetyje kasmet buvo išleidžiama vos šiek tiek daugiau kaip trys šimtai knygų, matome, kad dabar Lietuvoje kasmet pasirodo keliolika kartų daugiau, nei sovietiniais laikais. Knygos pardavinėjamos ne tik knygynuose, bet ir gatvėse, susirinkimuose. Nemažai knygų nuplaukia ir į bibliotekas, kurių Lietuvoje yra gerokai daugiau kaip tūkstantis.

Deja, ne visos knygos kelia žmonių sąmoningumą. Jau vien knygos pavadinimas „Durnių laivas“ sako, kad kai kurie rašytojai kuria ne pačius gražiausius vaizdus. O jaunieji rašytojai savo pirmosiose knygose sako, kad jiems nelabai suvokiama, kas yra dar senovės graikų pasakyti žodžiai kalos ka gatos (grožis ir gėris)

Kai kas pasako, kad po trijų šimtų metų neliks žmonių, kurie kalbėtų, rašytų lietuviškai ar bent suprastų lietuvių kalbą. Gal taip neatsitiks. Juk visai neseniai lietuviai rašė lietuvių kalbos diktantą. Konkurse dalyvavo daugiau kaip trys tūkstančiai varžovų ne tik iš Lietuvos, bet ir Anglijos, Argentinos, Čikagos, Airijos, Olandijos, Ukrainos, Rusijos, Švedijos, Danijos, Japonijos, Ispanijos, Vengrijos... Diktanto „Teisybė“ tekstą parengė poetė Alma Karosaitė, šauniausiai parašiusi apie teisybę.

„Teisybės“ autorė A.Karosaitė – gerai žinoma poetė: ji yra išleidusi jau trisdešimt tris poezijos rinkinius. O prieš metus Lietuvos mokyklų šešiolikmečiai-aštuoniolikmečiai dalyvavo rašinio konkurse tema „Kokią Lietuvą kurs mano karta“. Rašė 271 moksleivis. Geriausi šešiasdešimt penkių mokinių darbai išleisti atskira knyga. Pirmoji premija teko Plungės mokinei Mantei Makauskaitei. Štai ką jį parašė: „Aš – laisvės vaikas. ... Užaugs karta, kuri mylės savo šalį ir išdidžiai rankose laikys trispalvę. Svajonių daug... Norėčiau tikėti, kad po dešimties metų Lietuvoje gyvens darbštūs ir sąžiningi žmonės, kurie rūpinsis ne tik materialinėmis, bet ir dvasinėmis vertybėmis. Jų šypsenos bus tikros ir nuoširdžios, jų žodžiai nesiskirs nuo darbų, jie tikės savimi ir pasitikės kitais. Tikės Tėvynės ateitimi ir patys ją kurs... Aš tikiu, kad būsiu su jais...“ Lieporių mokyklos dvyliktokas Tadas Varpučinskas: „Esu laisvas ne vien tada, kai galiu daryti, ką noriu, o tada, kai moku prisiversti daryti tai, ką reikia... Tikro patrioto dorovinė priedermė – tarnauti Tėvynei žmonijoje ir žmonijai Tėvynėje“. Ignalinos rajono gimnazijos moksleivė Gabija Talačkaitė: „Žmonių ryžtas ir stiprybė – štai čia stebuklas, kuriuo turėtume didžiuotis labiau negu krepšiniu“.

Subrendusius žmones keičia nauja karta, kuri puikiai bręsta Lietuvos ateičiai, todėl neišnyks nei tauta, nei juo labiau lietuvių kalba.

Rašytojai taip pat kurs gražesnės Lietuvos ateities vaizdus...

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija