Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Laukiant pozityvių permainų – vizitas į Vatikaną

Mindaugas BUIKA

Kovo 13 dieną popiežių Benediktą XVI aplankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Reuters nuotrauka

Popiežius padovanojo Vladimirui Putinui 1663 metų litografijos darbą, vaizduojantį Šv. Petro aikštę su trimis kolonų eilėmis

Rusijos prezidentas (viduryje) eina iš susitikimo su Šventuoju Tėvu

Šventasis Tėvas ir Rusijos valstybės vadovas bendravo vokiečių kalba

Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė (dešinėje) dalyvavo bendruose pokalbiuose

Įteikiamų dovanų aptarimas

Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos atstovų bendra nuotrauka

Popiežius vėl nepakviestas apsilankyti Rusijoje

Susitikęs su popiežiumi Benediktu XVI Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakvietė jo apsilankyti savo šalyje, tuo vėl nesilaikydamas tradicijos, kad vizito Vatikane metu valstybių vadovai dažniausiai pateikia bent jau formalų tokį kvietimą kaip pagalbos ir svetingumo ženklą. Kovo 13 dieną V.Putinas jau trečią kartą buvo nuvykęs į Vatikaną; anksčiau jis čia lankėsi 2000 ir 2003 metais, susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kurio taip pat nepakvietė atsakomajam vizitui.

Taigi V.Putinas tampa savotišku „rekordininku“: turbūt dabartiniu metu dar nėra buvę, kad krikščioniškos demokratinės šalies, – o kaip tik tokia nori būti laikoma posovietinė Rusija – vadovas, per šešerius metus turėjęs tris susitikimus su dviem popiežiais, nė vienam iš jų nebūtų pasiūlęs atvykti vizito į savo valstybę. V.Putino pirmtakai – buvusios Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, turėjęs istorinį pirmąjį susitikimą su Jonu Pauliumi II 1989 metais, ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, lankęsis Vatikane 1991 ir 1998 metais – tokį kvietimą Šventajam Tėvui buvo pateikę.

Tačiau Jono Pauliaus II trokštamas vizitas į Rusiją, kaip ir ne kartą planuoti jo susitikimai „trečiosiose šalyse“ su Maskvos stačiatikių patriarchu Aleksiju II taip ir neįvyko dėl tarp Vatikano ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios santykiuose iškilusių nelengvų problemų. Šie tebeegzistuojantys sunkumai, kaip galima numanyti, yra pagrindinė priežastis, kodėl V.Putinas nekviečia Popiežiaus į Rusiją, nenorėdamas ardyti nusistovėjusios savo „bendrystės“ su patriarchu Aleksijumi II.

Diplomatiniu atžvilgiu Rusijos prezidento paskutinysis vizitas į Vatikaną buvo gerai parengtas ir, kaip galima suprasti iš ne mažiau diplomatiškai suredaguoto baigiamojo komunikato, netgi buvo sėkmingas. Vakare apie 18 val. atvykusį (mėlynu kostiumu vilkintį ir raudonu kaklaraiščiu ryšintį, nors tradiciškai susitikimui su Katalikų Bažnyčios vadovu rengiamasi tamsiais drabužiais) V.Putiną Šv. Damasko kieme pasitiko Popiežiaus atstovai. Jis buvo palydėtas į Apaštališkųjų rūmų trečią aukštą, kur yra Šventojo Tėvo privati biblioteka ir darbo kambariai. Išėjęs Benediktas XVI pasveikino Rusijos prezidentą savo gimtąja vokiečių kalba žodžiais: „Šiltai sveikinu jus, atvykusį į Vatikaną“. Vokiečių kalbą gerai moka ir V.Putinas, ilgus metus kaip KGB karininkas dirbęs tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.

Aptarti ir santykiai tarp Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių

Abipusį Popiežiaus ir prezidento rankų paspaudimą susitikime dalyvavę žurnalistai įvertino kaip „ilgą ir nuoširdų“. Atsisėdus prie to paties stalo bibliotekoje, prie kurio beveik prieš du dešimtmečius kalbėjosi M.Gorbačiovas ir Jonas Paulius II, trumpam buvo leista fotografams įamžinti ir šį susitikimą. Po to uždarius bibliotekos duris 25 minutes vyko privatus Benedikto XVI ir V.Putino pokalbis, kuriame taip pat dalyvavo du vertėjai. Tačiau jie vėliau žurnalistams pripažino, kad pagalbos beveik neprireikė, nes Popiežius ir prezidentas bendravo vokiškai gana laisvai ir kilo neaiškumų tik dėl kažkurio vieno žodžio prasmės.

Tuo pat metu kitoje patalpoje Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė ir Santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Dominikas Mambertis susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bei kitais prezidentą V.Putiną lydėjusios gana gausios delegacijos nariais. „Visi tie pokalbiai, kurie vyko pozityvioje atmosferoje, suteikė progą pabrėžti nuoširdžius santykius, kurie egzistuoja tarp Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos bei abipusį siekį juos toliau vystyti, ypač per specifines kultūrinio pobūdžio iniciatyvas“.

V.Putino vizito į Vatikaną išvakarėse Maskvos patriarchate paskelbtame pareiškime bandyta menkinti popiežiaus Benedikto XVI ir Rusijos prezidento susitikimo religinę reikšmę. Teigta, kad tai būsiantis „susitikimas tarp dviejų valstybių vadovų (Vatikano ir Rusijos)“, kad Rusijos delegaciją sudarys tik „politikai ir diplomatai“, todėl jame nebus galima kalbėti apie Katalikų ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčių santykius.

Tačiau po susitikimo paskelbtame baigiamajame komunikate teigiama, kad vykusiuose pokalbiuose, tarp aptartų bendrų interesų temų, buvo kaip tik „santykiai tarp Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios“. Rusijos prezidento atstovas spaudai Aleksejus Gromovas vėliau žurnalistams sakė, kad V.Putinas perdavė patriarcho Aleksijaus II sveikinimus popiežiui Benediktui XVI, kuris savo ruožtu taip pat paprašė perduoti pasveikinimą Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovui.

V.Putinas padovanojo šv. Mikalojaus ikoną

Vatikane vykusiame susitikime, žinoma, paliesti ir tarptautinės politikos klausimai, ypač įtempta padėtis Artimųjų Rytų regione. Buvo atkreiptas dėmesys į „ekstremizmo ir netolerancijos problemas, kurios sudaro didelę grėsmę tautų civilizuotam sambūviui“, teigiama baigiamajame komunikate. Pokalbių dalyviai pabrėžė „poreikį ginti taiką“ ir pasisakė už derybų prioritetą, ieškant taikių sprendimų konfliktams malšinti.

Baigiantis vizitui buvo apsikeista dovanomis. Popiežius Benediktas XVI įteikė Rusijos prezidentui 1663 metų litografijos darbą, vaizduojantį Šv. Petro aikštę su trimis kolonų eilėmis. V.Putinui buvo paaiškinta, kad trečioji kolonada aikštėje taip ir nebuvo pastatyta dėl lėšų stygiaus. Rusijos prezidentas Šventajam Tėvui padovanojo šv. Mikalojaus ikoną, paaiškindamas, kad ji sukurta 2006 metais, tačiau laikantis senosios metodikos, kai tapoma ant auksu padengtos medžio plokštės. Taip pat įteikė rusų kalba išleistos „Katalikų enciklopedijos“ keturtomio pirmuosius du tomus.

Kaip galima spręsti, ši dovana buvo neatsitiktinė, nes kitą dieną, t.y. kovo 13-ąją, V.Putinas lankėsi Italijos pietiniame Bario mieste, kurio katedroje yra saugomos šio vieno labiausiai rusų stačiatikių gerbiamo šventojo relikvijos. Baris buvo tapęs rusų stačiatikių piligrimystės tradicine vieta, jame 1913 metais pastatyta didelė stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė, kuri neaiškiomis aplinkybėmis 1937-aisiais buvo parduota miesto savivaldybei. Dabar tuose maldos namuose vėl leidžiama celebruoti stačiatikių liturgines apeigas, o atvykęs V.Putinas oficialiai paprašė pastatą sugrąžinti Maskvos patriarchatui. Jo prašymą Bario miesto savivaldybė patenkino.

Popiežius Benediktas XVI visiems kovo 13-osios susitikimo Vatikane dalyviams padovanojo pontifikato atminimo medalius, o Vatikano valstybės sekretorius kardinolas T.Bertonė Rusijos delegacijai įteikė Katalikų Bažnyčios socialinės mokymo kompendiumo pirmosios laidos kopiją. Nepaisant minėto Maskvos patriarchato pesimizmo, taip pat prisiminimo, kad ankstesni Rusijos vadovų vizitai į Vatikaną turėjo palyginti nedaug įtakos Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių ekumeninių santykių dinamikai, dabar reikšta viltis dėl galimos pažangos.

Vatikano nuncijaus Maskvoje optimizmas

Šiuo atžvilgiu ypatingu optimizmu išsiskyrė Vatikano nuncijus Maskvoje arkivyskupas Antonijus Meninis, kuris popiežiaus Benedikto XVI ir prezidento V.Putino susitikimo išvakarėse žiniasklaidai reiškė įsitikinimą, kad jo vaisiai, gerinant Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos santykius, „turės teigiamos įtakos Katalikų Bažnyčios Rusijoje padėčiai“. Arkivyskupas pažymėjo, kad popiežiaus Benedikto XVI ekumeninėje veikloje rodomas aiškus prioritetas santykiams su stačiatikiais jau daro tam tikrą teigiamą poveikį ir Rusijoje.

Pastaruoju metu savo veiklą suaktyvino dar 2004-ųjų vasarį Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio ir Maskvos patriarchato Užsienio santykių departamento vadovo metropolito Kirilo įkurta dvišalė darbo grupė santykių nesklandumams sureguliuoti, ypač kas susiję su vadinamąja prozelitizmo problema. (Rusijos stačiatikių dvasiniai vadovai be jokio faktinio pagrindo teigia, kad katalikų misionieriai neva bando į Katalikų Bažnyčios gretas patraukti stačiatikius, tai yra prozelituoja.)

Paskutiniame minėtos darbo grupės susitikime, sausio pabaigoje vykusiame Maskvos patriarchato piligrimų centre, buvo pasidžiaugta Vatikano nunciatūros rusų kalba išleistos 1992 metų ekumenizmo direktyvos, kur aiškiai pabrėžiama, jog katalikų misijos turi vengti minėto prozelitizmo ir darbuotis visų krikščionių vienybės stiprinimo labui. Arkivyskupas A.Meninis pabrėžė, kad darbo grupė, kuriai kartu vadovauja Rusijos vyskupų konferencijos sekretorius kunigas Igoris Kovalevskis ir Maskvos patriarchato Užsienio santykių departamento vadovo pavaduotojas vyresnysis kunigas Vsevolodas Čaplinas, kuria „optimalų draugiškumo ir supratimo klimatą“.

Nuncijus taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos patriarchato sprendimą naujai išleisti Popiežiaus klasikinį veikalą „Įvadas į krikščionybę“, kurį tuometinis teologijos profesorius Jozefas Ratcingeris parašė dar 1968 metais. Įžangą knygai parašė pats metropolitas Kirilas, laikomas antruoju pagal rangą hierarchu Maskvos patriarchate, kuris ją rekomendavo „stačiatikių skaitytojui ir visiems, kurie tiki Kristų bei tiems, kurie vis dar ieško kelio į Tiesą“. Metropolitui Kirilui nusiųstame padėkos laiške išreikšta viltis dėl dialogo tarp abiejų didžiųjų krikščioniškų tradicijų gerėjimo.

Paklaustas dėl popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimo galimybių, arkivyskupas kiek idealizuotai pareiškė, kad susitikimas gali netrukus būti suorganizuotas, nes jis taptų svarbus „ne tik krikščionių pasauliui, bet taip pat ir bendrosioms vertybėms Europoje ginti“. Nuncijus pabrėžė, kad šis susitikimas „neturi būti identifikuojamas su galimu Šventojo Tėvo vizitu į Maskvą, bet su pažanga katalikų ir stačiatikių dialoge“. Todėl vėl atsirado Popiežiaus ir patriarcho Aleksijaus II istorinio susitikimo galimybė trečiojoje šalyje, pavyzdžiui, Austrijoje, kur Benediktas XVI lankysis šių metų rugsėjį.

Reikalingas konkretus, abipuse pagarba grindžiamas ekumenizmas

Austrijos Katalikų Bažnyčia gerai žinoma savo ekumeninėmis iniciatyvomis per „Pro oriente“ fondą, o Austrijos stačiatikių vyskupas Hilarionas taip pat yra atsakingas už Maskvos patriarchato santykius su Europos Sąjunga. Prieš prezidento V.Putino vizitą duotame interviu katalikų žinių agentūrai „Asia News“ vyskupas Hilarionas kartu su tradiciniais ir gerokai atsibodusiais kaltinimais katalikams dėl prozelitizmo išsamiau kalbėjo ir apie sąlyčio taškus socialinėje ir moralinėje doktrinose. Kaip ir Vatikanas, „Stačiatikių Bažnyčia labai susirūpinusi dėl sekuliarizmo Europoje ir bendrai Vakaruose“. Šis reiškinys nulėmė sunkią dvasinę krizę ir krikščioniškai tradicijai būdingų vertybių praradimą, kas su visu aštrumu yra persimetę į Rusiją. Dėl abortų, kontraceptikų vartojimo, šeimos ir santuokos ryšių suirimo Rusija yra atsidūrusi tragiškoje demografinėje padėtyje, kurios gyventojų skaičius kasmet sumažėja visu milijonu. Kaip tik šiuos aktualius klausimus būtų galima svarstyti Romos ir Maskvos religinių viršūnių susitikime.

Vyskupas Hilarionas pripažino, kad yra sustiprėjęs abipusis supratimas tarp Maskvos patriarchato vadovybės ir nuncijaus A.Meninio bei Maskvos Dievo Motinos katalikų diecezijos ganytojo arkivyskupo Tadeušo Kondrusievičiaus. Tačiau tarp vietinio parapinio bei pasauliečių organizacijų tokio bendravimo dar labai trūksta, ypač kada stiprios išankstinės neigiamos nuostatos ir prietarai.

„Aš manau, kad oficialiai santykiuose tarp vadovų pažanga yra regimiausia, bet bazėje nėra tas pats, ir čia dažnai sukuriamos problemos, – aiškino Austrijos stačiatikių vyskupas. – Tikintieji nesupranta mūsų derybų su katalikais“. Todėl Stačiatikių Bažnyčios pareiga – gerai paaiškinti ekumeninio dialogo reikšmę, kaip ir katalikai turi labiau išryškinti savo gerąsias intencijas. „Mums nereikia tik oficialaus ekumenizmo, bet konkretaus, grindžiamo faktais ir abipuse pagarba. Tik šiuo keliu einant galimas realus suartėjimas, bet kelionė ilga“, – sakė vyskupas Hilarionas.

Beje, vyskupas Hilarionas taip pat yra religinės muzikos kūrėjas. Jo sukurta „Pasija pagal Matą“ bus atlikta Romoje kovo 29 dieną įvyksiančiame koncerte.

AP ir Reuters nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“