Atnaujintas 2007 kovo 21 d.
Nr.22
(1519)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pagerbtas iškilusis profesorius

Prof. habil. dr. Antanas Sučila
(ketvirtas iš dešinės)
LKMA XIX suvažiavime
su grupe gydytojų

Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) mokslininkai 2007 m. vasario 23 d. pažymėjo vieno iš žymiausių vyresnės kartos Lietuvos chirurgų, profesoriaus, habilituoto medicinos mokslų daktaro Antano Sučilos 90-ies metų jubiliejų.

Antanas Sučila gimė 1917 m. vasario 20 d. Dikonių kaime, Pušaloto valsčiuje, Panevėžio apskrityje, vidutinio ūkininko katalikiškoje šeimoje, turėjusioje jau jaunesnius sūnų ir dvi dukteris. Baigęs Medikonių pradžios mokyklą, 1928 metais įstojo į Panevėžio gimnaziją. Nuo 1936 metų studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Medicinos fakultete. Dėl privalomos karinės tarnybos 1939 metais teko studijas nutraukti. Tarnavo Kaune, pirmajame inžinerijos batalione. Baigęs mokomąją kuopą, gavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, 1940 metų birželio pabaigoje pagal dar galiojusį Lietuvos įstatymą buvo paleistas į atsargą. A.Sučila vėl tęsė medicinos studijas, Kauno ir Panevėžio ligoninėse atlikdamas praktiką. Baigęs studijas 1942 metais, buvo paskirtas dirbti Baisogaloje. 1944 metais perkeltas į Panevėžio ligoninės Chirurginį skyrių ordinatoriaus pareigoms. Priartėjus karo fronui, per bombardavimus nuo darbo nesitraukė: teko teikti miesto ir apylinkių sužeistiesiems medicininę-chirurginę pagalbą, nes vyresnieji chirurgai ir kitų sričių gydytojai iš miesto buvo pasitraukę. Aprimus bombardavimams ir sugrįžus Vidaus ligų skyriaus vedėjui, vėliau ilgamečiui Vilniaus universiteto profesoriui Mykolui Marcinkevičiui bei Ausų-nosies-ryklės (LOR) ligų skyriaus vedėjui J.Statkevičiui, jų padedamas jaunasis chirurgas operavo ne tik sužeistuosius, bet ir kitus ligonius.

1945 metais Sveikatos apsaugos komisariatas chirurgą A.Sučilą perkelia dirbti į Vilniaus „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninės Chirurgijos skyrių, kuris kartu buvo ir Vilniaus universiteto fakultetinės Chirurgijos katedros klinikine baze. Katedrai vadovavo žymus to meto chirurgas doc. K.Katilius (1904-1976). Nuo 1946 metų A.Sučila priimtas į Vilniaus universitetą ir dirba toje pačioje katedroje asistentu, įsijungia į mokslinį darbą. Neatsitraukdamas nuo kasdieninio chirurgo darbo, Antanas dėstė chirurgijos, urologijos, traumatologijos, karo lauko disciplinas 4-5 kursų visų medicinos specialybių studentams, gydytojams kursantams. Vadovavo disertantams, taip pat studentams, dirbantiems mokslinį darbą. Savo moksliniuose darbuose nagrinėjo pūlinių ligų, pilvo, krūtinės ląstos organų chirurgijos ir kitas problemas.

Mokslininkas 1964 metais apgynė kandidatinę disertaciją tema „Porezekcinių bronchinių fistulių priežastys ir profilaktika“, o 1973-iaisiais habilituoto daktaro disertaciją „Eksperimentiniai ir klinikiniai plaučių rezekcijos minėjimai“. 1965 metais jam suteiktas docento, o 1976-aisiais profesoriaus vardas. 1972 metais buvo išrinktas Fakultatyvinės chirurgijos katedros vedėju. Šias pareigas ėjo iki 1988-1989 mokslo metų. Nuo 1976 metų buvo Mokslinių laipsnių teikimo tarybos narys. Daugelį metų buvo Lietuvos chirurgų mokslinės draugijos valdybos narys, Vilniaus miesto ir zonos chirurgų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Prof. A.Sučila yra paskelbęs daugiau nei 150 mokslinių darbų įvairiomis chirurgijos temomis. Iš jų paminėtini: „Plaučių patologija ir jų chirurginis gydymas“, „Chirurgija“ (vadovėlis), „Ūminės chirurginės pilvo ligos“, „Deontologija chirugijoje“ ir kt.

1994 metais buvo atleistas iš pareigų Vilniaus universitete, kuriame išdirbo 48-erius metus, o „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninėje – per 50 metų. Profesoriui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, o 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Būdamas pensininku, profesorius ir toliau padeda bendradarbiams, sprendžiant ligonių gydymo klausimus, juos konsultuoja. Profesoriaus žmona taip pat medikė – medicinos sesuo. Jiedu užaugino du sūnus: vienas jų yra gydytojas, antrasis – skulptorius. A.Sučila, būdamas antro kurso studentu, įstojo į ateitininkų organizaciją – medikų korporaciją „Gaja“. Ateitininkų ideologijos principai tapo pagrindiniu kelrodžiu, kuriuo vadovavosi visą gyvenimą. Vilniaus universitete Medicinos fakultete atsikūrusi ateitininkų korporacija „Gaja“ jau 1997 metais dalyvavo profesoriaus 80-mečio jubiliejinėje šventėje ir jį sveikino. Visą savo gyvenimą, būdamas ne tik praktikuojančiu kataliku, bet ir patriotu, profesorius dalyvavo visuomeninėje veikloje. Atkūrus nepriklausomybę, įsijungė į Lietuvių katalikų mokslo akademijos darbą, buvo aktyvus jos narys, su pranešimais dalyvaudamas jos suvažiavimuose, seminaruose. Būdamas aktyvus Tėvynės sąjungos narys, yra nuolatinis Medikų klubo dalyvis. Nuo 1997 metų aktyvus Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos narys, atnaujintos krikščioniškos Hipokrato priesaikos signataras, Hipokrato komiteto pirmininkas, ne kartą dalyvavęs, gydytojams duodant priesaiką, jos ceremonijose.

Profesorių A.Sučilą iškilmingo jubiliejaus proga sveikino Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdyba, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, LKMA Medicinos skyriaus mokslininkai. Sveikinusieji džiaugėsi, kad A.Sučila, būdamas žymus mokslininkas ir gydytojas-chirurgas praktikas, visu savo gyvenimo pavyzdžiu – net ir sovietinės okupacijos metais išliko tikras katalikas, patriotas, o atkūrus nepriklausomybę, aktyviai įsijungė ne tik į LKMA mokslinę, bet ir į kitų katalikiškų, patriotinių organizacijų veiklą.

Išlikdamas kukliu, profesorius trumpai padėkojo už sveikinimus, kurių, jo manymu, jis nenusipelnęs, pažymėdamas, kad ir toliau darbuosis, kiek jam leis sveikata ir amžius, Lietuvos ir jos žmonių gerovei.

Prof. habil. med. dr.
Leonas Laimutis MAČIŪNAS
Lietuvių katalikų mokslo akademijos
Medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulinės gydytojų katalikų federacijos
Europos asociacijų valdybos narys,
Vilniaus miesto ateitininkas sendraugis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija