| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Tremtinio peizažai Vida GRIGALIŪNAITĖ
Vasario 16-oji Ukmergėje... Tvyrant šventinei nuotaikai, Kultūros centro Dailės galerijoje atidaroma buvusio tremtinio Mykolo Dirsės paveikslų paroda. Prieš tai ji kurį laiką džiugino Veprių miestelio gyventojus. Už tai gausiai parodą lankę smalsuoliai dėkingi Veprių organizacijos SOS Vepriuose direktoriui Romui Petrui Šauliui, vietos muziejininkui, mokytojui Jonui Ženteliui. Valstybinę dieną švenčiančioje Ukmergėje po iškilmingo minėjimo prie Nepriklausomybės paminklo žiūrovų sulaukta gerokai mažiau. Nepasitarnavo tam ir viešas garbiųjų ukmergiškių kvietimas apsilankyti peizažų parodoje. Po būtino ritualo prie paminklo Lituanica Restituta prašalaičiai skirstėsi aptarti svarbesnių gyvenimo ir politikos klausimų. Tačiau tautodailininko M.Dirsės darbais papuošta Kultūros centro parodų salė tą dieną neliko tuščia. Būrelis gerbėjų ir politikų domėjosi kraštiečio darbais, klausėsi pasakojimų ir prisiminimų. Žodį tarė parodų salės darbuotojos Vida Grigaliūnaitė, L.Dzigaitė, tarybos nariai A.Dambrauskas ir R.Kaupienė. Kalbėjo organizatoriai R.P.Šaulys, J.Žentelis. Padėką išreiškė Ukmergės dailės mokyklos direktorė B.Žilėnienė. Kultūros draugijos pirmininkas V.Česnaitis M.Dirsei įteikė naują Ukmergės almanacho Eskizai numerį. Visiems susirinkusiesiems dėkojo tautodailininkas M.Dirsė. Vyko diskusijos ir pokalbiai prie kavos puodelio M.Dirsė (g. 1924 m.), dabar panevėžietis, kilęs iš Taujėnų valsčiaus, Ukmergės apskrities. Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, lankė Raguvėlės žemės ūkio mokyklą. Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą, buvo pasipriešinimo okupacijai dalyvių gretose. 1948 metais pasijauninęs gimimo metus, kad nebūtų šaukiamas į okupacinę armiją, įstojo į Kauno vidurinę dailės mokyklą. Deja, su tapyba tik susipažino. 1948 metų spalį buvo suimtas už ryšius su partizanais ir įkalintas ilgiems metams. Lageriuose bendravo su dailininkais (jų buvo nemažai), dirbo dailininkų brigadoje. Gamino įvairias agitacines priemones. Per tą laiką daug ko išmoko ir labiau pamėgo tapybą. 1957 metais grįžo į Lietuvą. Dirbo kino teatruose dailininku, dvidešimt metų Panevėžio pieno kombinato dailininku. Visą šį laiką aktyviai tapė. Daugiausia tekdavo kopijuoti religinius paveikslus bažnyčioms. Dalyvavęs liaudies meno parodose. Anot paties dailininko, norisi kalbėti spalvomis apie mūsų tėvynės grožį, kartu norisi palikti kokius nors pėdsakus, kad esi gyvenęs... M.Dirsės aliejinės tapybos peizažuose Lietuvos kraštovaizdis, daugiausia Aukštaitija, labiausiai dailininko mėgstama vasara, kai gamta ir žmogus išsiskleidžia, suveši. Tai toks metas, kai Lietuvos gamta parodo, ką gali. Paveikslai nutapyti minkštu, rūko stiliumi galbūt tai lagerio mokyklų įtaka, o gal ir paties dailininko surasta raiškos maniera. Jo ramios, aiškios kompozicijos leidžia žiūrovui saugiai keliauti laukais, takeliais, paežeriais. Jautrūs spalviniai peizažai sudaro galimybę atsiverti ir žiūrovui patikėti dailininku ir paveikslo vaizdu. Vienas jaunas parodos lankytojas atsiliepimų knygoje parašė: Esate nuostabus žmogus, tarsi aukso grūdelis. Norėtųsi jam pritarti, nes dailininkas M.Dirsė savo gyvenimu, savo mintimis ir jausmais kuria saugią, džiaugsmingą ir dvasinę Lietuvą, kurioje mums visiems norėtųsi būti, gyventi ir kurti. Ukmergė
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |