Ar reikalingi brangūs sąsiuviniai ir vadovėliai?
Vartydamas mokyklinius sąsiuvinius ir vadovėlius, prisiminiau berods A.Puškino žodžius: Žąsies plunksna galima parašyti auksines mintis, o auksine plunksna žąsies mintis. Teisingiau nepasakysi. Negi yra manančiųjų, kad turėdami sąsiuvinius ir vadovėlius brangiais kreidinio popieriaus viršeliais mokiniai geriau mokysis? Verslininkams, leidėjams geriau, o tėvams blogiau. Gražesni sąsiuviniai, vadovėliai estetiniu požiūriu patrauklesni, bet ir brangesni, todėl ne visi tėvai tuo patenkinti, ne visi turi daug pinigų.
Suprantu, kultūra, gerovė, civilizacija neleidžia kaip pokario metais rašyti ant paprasto ar vyniojamojo popieriaus, tačiau nereikia leisti brangių vadovėlių, sąsiuvinių tėvams nereikalingos išlaidos. Netgi pokario metais, rašydami ant paprasto popieriaus sąsiuvinių, tos kartos mokiniai mokėsi blogiau? Nemanau. Tai priklauso nuo tėvų ir mokytojų. Reikia geresnių pavyzdžių, ugdyti kitaip negu dabar žiniasklaida ugdo. Ypač tėvams tai privalu daryti. Gerinti ne sąsiuvinių, vadovėlių popieriaus kokybę, bet ugdymą. Prieš karą, karo, pokario metais to paties vadovėlio užteko keleriems metams, o dabar kartais neužtenka nė metams. Ir vėl pirk, mokėk. Tai kam taip išlaidauti? Nesikaišykime povo plunksnomis, o vadovėlius, sąsiuvinius leiskime ant paprastesnio popieriaus, taupykime pinigus. Nuo to bus geriau tėvams ir mokiniams.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2007 XXI amžius
|