Atnaujintas 2007 balandžio 13 d.
Nr.29
(1526)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Atnaujinkime viltį, pasitikėjimą Dievo ir žmogaus gailestingumu

Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas

Mielieji,

šventų Velykų rytą mus vėl pripildo džiaugsmas. Jį išreiškiame šlovindami Dievą linksmomis giesmėmis, džiugiu bažnyčių varpų skambėjimu. Šis džiaugsmas išsilieja šiltais sveikinimo žodžiais namiškiams ir artimiesiems, gerumu kiekvienam sutiktam žmogui. Svarbiausia Velykų džiaugsmo priežastis – mirtį nugalėjusio Jėzaus Kristaus prisikėlimas, kuriame nuostabiai pasireiškia Dievo visagalybė. Tai mums skelbia psalmė, kurią džiugiai giedame per Velykų iškilmes: „Dievo ranka parodė savo galybę! Dievas dešinę savo pakėlė!“ (Ps 117, 16).

Šventasis Raštas pabrėžia, kad esame glaudžiai susiję su Jėzumi Kristumi: esame Jo Kūno – Bažnyčios – nariai (plg. Ef 5, 30). Todėl Jėzaus gyvenimas mums nėra tik vienas iš milijardų takų, kuriuos žemėje nuėjo žmogus. Jo mirtis nėra tik vienas iš milijardų paskutinių atodūsių, kuriuo neišvengiamai pasibaigia kiekvieno žmogaus kelionė žemėje. Jėzus Kristus visu savo buvimu, o ypač mirtimi ir garbingu prisikėlimu iš numirusių „patvirtina, jog Dievas išties yra su mumis, kad išvaduotų mus iš nuodėmės bei mirties tamsybių ir prikeltų amžinajam gyvenimui“ (DV 4).

Apaštalas Paulius vėlgi sako: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“ (Kol 3, 1). Taigi Kristaus prisikėlimas perkeičia ir visą mūsų gyvenimą, suteikdamas jam naują kokybę, pakeldamas jį virš beviltiškumo tamsos, savanaudiškumo, netiesos klystkelių. Šis perkeitimas yra Dievo dovana. Kartu tai ir nuolatinių mūsų pastangų vaisius, kai kasdien vis iš naujo siekiame to, kas aukštybėse, atsiverdami Šventosios Dvasios veikimui asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, švęsdami Eucharistiją ir kitus sakramentus.

Taip Dievas mus augina ir moko įgyvendinti meilę, gailestingumą konkrečioje kasdienybėje. Tokios brandžios, kantrios, gyvenimą perkeičiančios meilės labai reikia šiandien mūsų tarpusavio santykiams. Juk polinkį matyti vien blogybes nuolat liudija plačiausiai skelbiamos ir aptariamos negatyvios temos, susijusios su daugelio žmonių gyvenimu. Taip savo artimui parodome mažiau geranoriškumo, esame kritiškesni nei gailestingesni.

Tuo tarpu Dievas žmogaus atžvilgiu nėra toks kategoriškas ir, kol nesibaigia jo žemiškojo gyvenimo dienos, duoda daug progų pasikeisti, pasitaisyti. Maža to, savo bendryste ir pamokymais Viešpats siekia ne nusidėjėlio žūties, bet pasitaisymo. Juk nuolatinė kritika labai jau skiriasi nuo geranoriško troškimo padėti kam nors prisikelti ir sugrįžti į gėrio bei doros kelią.

Šios šventos Velykos teatnaujina mūsų viltį, pasitikėjimą Dievo ir žmogaus gailestingumu. Kristaus prisikėlimo šviesos apšviesti įveikime nuovargį, nesėkmių naštą ir atgaivinkime susitaikinimo, naujų galimybių savo bei kitų gyvenime viltį.

Šiandien daug žmonių yra suglumę ir nusiminę. Tad mūsų užduotis – įtikinamai ir suprantamai skelbti Jėzų Kristų ir viltingą prisikėlimo bei pasikeitimo galimybės žinią. Mūsų dienų dvasinis rašytojas Francisco Fernandez Carvajal pabrėžia: „Nė vienas krikščionis neturi būti pasyvus, susilaikyti vykdydamas šią užduotį, kuri vienintelė šiame pasaulyje yra svarbi. Negali būti pasiteisinimų: netinku, nesugebu, neturiu laiko... Krikščionio pašaukimas – pašaukimas apaštalauti, ir Dievas suteikia malonę, kad galėtume į jį atsiliepti.“

Palaimintų šventų Velykų!

Vyskupas Rimantas NORVILA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija