Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Krikšto malonė brandina mumyse naujus vaisius

Bažnyčios bendruomenės nariais tapę katechumenai su jiems Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus suteikusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi

Didįjį šeštadienį vėlai vakare pradėta Velykų nakties vigilija – Vilniaus ir Kauno Arkikatedrose Bazilikose švęstas Viešpaties Prisikėlimas. Keturių dalių Velyknakčio liturgijai Vilniuje vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, o Kaune – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Velyknakčio liturgijoje dalyvavo labai daug tikinčiųjų, tą vakarą atnaujinusių savo krikšto pažadus, o Bažnyčios bendruomenės nariais tapo pakrikštyti katechumenai. Jiems, kaip suaugusiems, priimantiems krikštą, kartu suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas.

Kard. A.J.Bačkis Velyknakčio pamoksle sakė: „Netrukus pakrikštysiu katechumenus. Žmones, kurie sąmoningai apsisprendė priimti tikėjimą ir juo gyventi. Krikštas atveria duris susitikimui su gyvuoju Dievu. Šis susitikimas ir visą gyvenimą besitęsiantis glaudus bendradarbiavimas su Dievu yra sąlygotas mūsų tikėjimo. Tik tikėjimas suteikia prasmę visiems šią naktį girdimiems žodžiams ir regimiems apeiginiams veiksmams.

Drauge atnaujinsime savo krikšto pažadus. Rankose laikomos degančios žvakės mums primena Kristaus atneštą šviesą, kuri visų pirma turi nutvieksti mūsų sąžines. Atsižadėsime piktojo, kuris labai realiai veikia mūsų gyvenime. Gal mes jau per daug apsipratome su jo buvimu ir nematome to blogio, kurį jis sėja dėl mūsų patiklumo, godumo, puikybės ir tingumo.

Kristaus šviesos dėka supraskime, kad mūsų krikštas nėra formalus įsitraukimas į bažnytinę bendruomenę, idant gautume jos patarnavimus. Krikštas yra daugiau, negu pirmapradės nuodėmės nuplovimas ar žmogaus sielos pagražinimas. Krikštas – tikra nuodėmingo žmogaus mirtis ir naujo Dievo kūrinio prisikėlimas, atgimimas. Pasak šv. Pauliaus, krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą (plg. Rom 6, 4).

Vadinasi, po krikšto aš jau esu kitoks, aš privalau būti kitoks, nes Dievo malonė yra su manimi, ji man padeda tapti nauju žmogumi. Krikšto malonės dėka man tampa prieinami dvasiniai Dievo turtai, kurie praturtina ne tik mano asmeninį gyvenimą, bet ir padeda dalytis tais lobiais su kitais. Krikštu mes tarsi apsivelkame Kristumi. Šv. apaštalas Paulius apie tai kalba Laiške galatams: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 20). Krikšto malonės dėka tampame įskiepyti tarsi mažos šakelės į dieviškąjį vynmedį, kurio syvai ir gyvybė subrandina mumyse naujus vaisius.

Prisikėlęs Kristus mus perkeitė Krikšto sakramentu suvienydamas su savimi ir leisdamas gyventi naują gyvenimą. Todėl ir Kristaus Prisikėlimas, įvykęs prieš du tūkstantmečius, nėra tik didingas istorinis įvykis – Krikšto sakramento ir mūsų tikėjimo dėka jis yra realus, jis paliečia kiekvieną, kuris įtiki.

Gyvą tikėjimą žemėje ir nemirtingą amžinybę turime kaip esminį ryšį su Jėzumi Kristumi – už mus kentėjusiu ir iš mirties prisikėlusiu Viešpačiu. Kristaus Prisikėlimas, krikšto dėka tampa mūsų prisikėlimu. Kaip sakė šv. Paulius, jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su Juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis Jam nebeturi galios. Kad Jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (plg. Rom 6, 8–11). Apaštalas drąsina mus atsižadėti nuodėmės ir drauge su Kristumi pereiti iš mirties į gyvenimą. Tai Dievo gailestingumo dovana, kurią mums dovanoja Nukryžiuotasis Kristus. Priimti šią dievišką dovaną iš pervertos Išganytojo širdies galime tik visiškai Juo pasitikėdami.“

Pagal www.katalikai.lt

Artūro ŠULCO nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“