Atnaujintas 2007 gegužės 16 d.
Nr.37
(1534)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Atėjo laikas kalbėti apie Rusijos sulaikymo strategiją

Andrius Kubilius

Tėvynės sąjungos pirmininkas

Gegužės 9-oji Rusijai yra Pergalės diena. Mes irgi džiaugiamės, kad Hitleris buvo įveiktas. Ir gerbiame visus, žuvusius šio karo metu. Taip pat džiaugiamės ir tuo, kad Sovietų Sąjunga žlugo ir jos ilga bei kankinanti okupacija pasibaigė. Gaila, kad šis žlugimas užtruko žymiai ilgiau nei hitlerinės Vokietijos žlugimas.

Deja, šiandieninėje Rusijoje ši diena virsta ne kritusiųjų pagerbimo diena, bet nostalgijos Stalino imperijai diena. Ir tai nostalgijai išreikšti labai tinka visi „bronziniai kareiviai“. Todėl gegužės 9-oji mums vis labiau asocijuojasi su Rusijos imperinio revanšizmo tema, o ne su Pergalės diena.

Todėl ir pasirinkau gegužės 9-ąją kalbai apie šiandieninę Rusiją – tokią, kokia ji yra šiandien, nes tie, kurie žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, yra nusipelnę šią dieną atviros kalbos apie tai, kaip išvengti naujų diktatūrų, naujų imperijų, naujų karų.

Sovietų Sąjungos laikais Jungtinės Amerikos Valstijos vadovavosi aiškia Sovietų Sąjungos sulaikymo strategija, kuri buvo efektyviai įgyvendinta, ir todėl Sovietų Sąjunga galų gale žlugo, mes gavome laisvę, o laisvasis pasaulis – šaltojo karo pabaigą.

Mūsų įsitikinimu, ateina metas kalbėti apie šiandieninės Rusijos sulaikymo strategiją, nes Rusija su savo agresyvumu tampa pavojinga ne tik kaimynams, bet ir pati sau. Tokią strategiją reikėjo turėti jau vakar.

Rusija agresyvėja, Lietuva silpnėja

Pirmiausia privalome turėti nacionalinę strategiją, o po to galvoti ir apie tai, kaip pasiekti, kad tokią strategiją turėtų ir Vakarai.

Dar 2004 metų rugsėjį kalbėjau apie poreikį rengti lietuvišką Rusijos sulaikymo strategiją. Vėliau dar keletą kartų raginau imtis tokios iniciatyvos. Tuo metu tai siūliau, nes mačiau, kaip Rusija stiprino savo įtaką mūsų vidaus politiniam gyvenimui: Paksas, Uspaskichas ir panašūs dalykai skatino apie tai kalbėti. Tuo metu rimtesnio atgarsio mano siūlymai nesulaukė.

Dabar, po Estijos įvykių, tikiuosi, kad bus galima žymiai racionaliau kalbėtis apie tai. Manau, tarp Lietuvos politinės sistemos dalyvių jau mažai liko tokių, kurie ir toliau kartotų, jog mūsų strateginis tikslas – bet kokiomis aplinkybėmis siekti gerų santykių su Rusija, nepaisant to, kaip ši kaimynė elgiasi.

Be abejo, įvykiai Estijoje buvo akstinas šį dokumentą, kuris mūsų kompiuteriuose brendo pastaruosius pusantrų metų, paviešinti ir taip paskatinti viešą diskusiją. Bet lygiai taip pat ir tariama naftotiekio „Družba“ avarija, o dar labiau parlamentinio VSD tyrimo metu atsiskleidusi mūsų Lietuvos politinės sistemos erozija ir pasidavimas „Gazprom“ dujų pardavinėtojų įtakai paskatino šią strategiją pateikti viešai svarstyti.

Tėvynės sąjungos parengtas Rusijos sulaikymo strategijos projektas susideda iš kelių dalių: 1) Rusijos raidos tendencijų ir mūsų imuninių sugebėjimų atlaikyti Rusijos įtaką analizė; 2) pagrindiniai tiek mūsų politikos Vakaruose, tiek regione, tiek vidaus politikoje, siekiant sulaikyti Rusijos įtakos didėjimą, matmenys.

Pirma, norint tokią strategiją rengti ir ją diskutuoti, reikia išdrįsti atvirai kalbėti apie Rusiją. Ši šalis yra autoritarinė ir vis agresyvėjanti valstybė, savo tikslų siekianti vis efektyviau ir sofistikuočiau, o Lietuva savo politinės sistemos veikimu tampa vis silpnesnė.

Tapę ES ir NATO nariais, mes įgijome šių organizacijų sutartimis garantuojamą saugumą, bet realiame gyvenime tapome tik dar įdomesni Putino Rusijai. Ir tokiomis sąlygomis, kai Vakarai yra nusiraminę, nes yra įsitikinę, kad jie mūsų saugumui jau viską padarė, suteikė mums sutartinį saugumą. Kovoje dėl mūsų žmonių protų Vakarai mus paliko vienus kovoti su galinga Rusijos propagandine mašina. Mes įsivaizdavome, kad, tapę ES ir NATO nariais, tapsime Vakarų forpostu Rytuose ir todėl Vakarai ir toliau bus aktyvūs mūsų regione; o tuo metu Rusija siekia mus panaudoti kaip Rytų forpostą Vakaruose. Ir to pirmiausia siekia per mūsų žmonių protų ir po to vykstančią valdžios „okupaciją“.

Nesunku prognozuoti, kad iš trijų galimų Rusijos ir mūsų santykių scenarijų: 1) mes visiškai laisvi; 2) mes visiškai reokupuoti; 3) mūsų „finliandizacija“ – tikėtiniausia, kad Rusija siekia ir sieks trečiojo scenarijaus įgyvendinimo, – tai yra Lietuvos ir viso Baltijos regiono „finliandizacijos“ (arba šį terminą šiandien pakeičiant terminu „dujofikacijos“).

Kuo daugiau Europoje Amerikos, tuo mažiau Europoje Rusijos

Mūsų parengta nacionalinė Rusijos sulaikymo strategija siekia apibrėžti tokias priemones, kurios „finliandizaciją“ padarytų sunkiai įgyvendinamą arba visiškai neįmanomą.

Pirmas dalykas, kam skiriame dėmesį savo strategijoje, – tai mūsų valstybės europinei politikai. Rusijos sulaikymo strategijai yra reikalinga stipri ir vieninga Europos Sąjunga, galinti įgyvendinti efektyvią, vieningą energetikos ir santykių su Rusija strategijas. Toks turi būti pagrindinis ir visuotinis mūsų europinės politikos siekis. Tam reikalinga Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrystė. Visada laikiausi principo: kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau Europoje bus Rusijos. Rusijos energetinės agresijos išpuoliai prieš Ukrainą ir Gruziją Europos Sąjungai padėjo susitarti dėl bendros energetinės strategijos, kurios tikslas – apsisaugoti nuo Rusijos energetinės agresijos. Pastarieji Rusijos politinės agresijos priepuoliai sudaro palankias galimybes politinėje ES erdvėje kurti analogišką politinę strategiją, kurios tikslas turėtų būti ES siekis apsisaugoti nuo Rusijos politinės agresijos, kurios pavyzdžių pastaruoju metu matome pakankamai gausiai. Vienas iš svarbiausių instrumentų tokioje strategijoje turėtų būti tolesnis spartus naujų ES kaimynių (Ukrainos, Moldovos, Užkaukazės) pririšimas prie ES.

Antras, tai efektyvios europietiškos energetinės strategijos įgyvendinimas. Mes savo ruožtu turime dėti visas pastangas „energetinės Žečpospolitos“ projektui įgyvendinti.

Vidaus politikoje mums reikia efektyvios mūsų visuomenės imuninės sistemos atgaivinimo ir stiprinimo strategijos. Ir tai turi apimti tiek informacinę, tiek ir kultūrinę bei švietimo politiką. Ne mažiau svarbu yra negailestingai naikinti tas priežastis, kurios Lietuvos žmones skatina būti nusivylusius savo valstybe. Rusija Lietuvoje yra stipri tiek, kiek lietuviai yra nusivylę savo valstybe. Todėl korupcijos, stagnacijos, skurdo įveikimas turi būti patys svarbiausieji prioritetai, norint stabdyti Rusijos įtaką. Ne mažiau svarbu yra susitarti ir dėl mūsų politinės sistemos veikimo, nes Rusijos įtaka Lietuvoje yra kuriama per rinkimus, ypač per Prezidento rinkimus. Todėl kyla klausimas, ar Lietuvai ir toliau naudinga rengti tiesioginius Prezidento rinkimus. Ar neverta pagalvoti apie Prezidento rinkimų parlamentinį variantą, kokį matome kaimyninėse valstybėse.

Taigi galime atvirai sau pasakyti, kad turime daug silpnų vietų, per kurias veržiasi Rusija. Ir tai stabdyti ne visada padės policijos skydai ar ašarinės dujos, kaip buvo Estijoje. Tai stabdyti galime tik mes patys, susitarę dėl Rusijos sulaikymo strategijos. Neseniai šventėme gegužės 3-iosios konstitucijos dieną. Ta proga neišvengiamai teko prisiminti išdavikiškus Targovicos konfederatus. Rusijos sulaikymo strategijos nesugebėsime įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šiandieninių Targovicos konfederatų įtaka yra didesnė negu mes žinome.

Mes teikiame naują grupės Tėvynės sąjungos bendražygių parengtą projektą ir kartu mūsų naujos iniciatyvos „Nauja darbotvarkė Lietuvai“ projektą, kurį toliau svarstysime vidiniuose forumuose ir viešuose pasitarimuose.

Pagal gegužės 9 dieną vykusią spaudos konferenciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija