|
Įteisinta apgavystė
Kai į savivaldybių tarybas išrinkti piliečiai atsisako savo mandatų, lieka apgauti rinkėjai. Kaip jiems jaustis? Ogi taip, kaip ir tuo atveju, kai perki išsirinktą prekę, o tau įbruka kitą, kurios nenori ar tau nereikia. Tai įstatymiškai įteisintas rinkėjų apgaudinėjimas. Aktyvioje pilietinėje visuomenėje tokie dalykai būtų visiškai nepriimtini. Kadangi Lietuvoje didelė visuomenės dalis dar tebėra sovietinio mentaliteto, tokia aiški apgavystė praeina patyliukais: pamurmama, pakeiksnojama valdžia, atsiradęs kartėlis nuryjamas. Ir tyla.
Partijos specialiai gražina savo kandidatų sąrašus plačiau visuomenėje žinomais žmonėmis, nors ir žino, kad jie, išrinkti į tarybą, mandato atsisakys. Tokie piliečiai, prieš sutikdami balotiruotis partijų sąrašuose, turėtų atsakyti į klausimą: Ar aš esu padorus žmogus ir, ar atsisakydamas mandato, neapgausiu savo bendrapartiečių kaimynų, giminaičių, pažįstamų. Taigi partijos, kovodamos dėl valdžios, apgaudinėja rinkėjus, siūlydamos balsuoti už tokius kandidatus. O po rinkimų? Mes darom, kaip mums geriau. Jeigu jūs, rinkėjai, leidžiatės apgaunami, kodėl tuo nepasinaudoti. Tikslas pateisina priemones.
Jeigu nebūtų reitingavimo, nebūtų ir šios kolizijos. Tačiau kai tie, išrinktieji, kuriais rinkėjai labiausiai pasitikėjo, atsisako savo mandatų, jie paniekina rinkėjų valią. Tai kaipgi čia su ta dora? Tiems ponams dora, matyt, yra svetimas dalykas, bet iš tikrųjų tai didelis akibrokštas rinkėjams, tai jų kvailinimas. Tai nusikaltimas, tolygus teisme duodamiems melagingiems parodymams.
Nemalonu klausytis valdžios vyrų teisinimųsi, jog neleisti balotiruotis, nors ir žinant, kad išrinktasis mandato atsisakys, būtų tų asmenų pilietinių teisių pažeidimas. Tas tai taip, nes kol kas veikia toks suktas savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Tačiau kad pažeidžiama rinkėjų teisė turėti taryboje narį, kurio pasitikėjo dauguma, tiems vyrams nė motais. Ar kelių šimtų, ar kelių dešimčių tokių stumtraukių teisė svarbiau nei keliasdešimties tūkstančių rinkėjų teisė? Kur čia demokratija? Bet ką čia kalbėti apie demokratiją, kai kvepia valdžios lovys.
Ar Seime dirbančios partijos imsis tvarkyti šią koliziją? Greičiausiai ne, nes tai joms nebūtų naudinga. O gal vis dėlto (mintyse kirba viltis) atsiras kokia nors, turinti dar sveikos nuovokos, garbės ir sąžinės, ir imsis iniciatyvos šią problemą spręsti. Gal per kitus savivaldybių tarybų rinkimus bus gražiau ir rinkėjams nebus daromi tokie akibrokštai.
A.URBŠTAS,
LPK sąjungos Kauno skyriaus narys
© 2007 XXI amžius
|