Atnaujintas 2007 gegužės 30 d.
Nr.41
(1538)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kompromisas, bet kieno sąskaita?

Jau nuo pat balandžio mėnesio, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido Aukščiausiąją Radą, padėtis Ukrainoje pasiekė virimo temperatūrą. Premjero V.Janukovičiaus šalininkai suvežė iš Rytų Ukrainos šimtus, o gal ir tūkstančius Regionų partijos gerbėjų, ir jie užplūdo sostinės gatves, apkaltinę prezidentą siekiu parduoti Ukrainą Amerikai ir Vakarams, įstumti ją į NATO. Imta reikalauti atstatydinti V.Juščenką ir išvyti iš vyriausybės jo ministrus. Beje, tas ir buvo padaryta. Ir taip jau gerokai apribotos Ukrainos prezidento politinės galios buvo dar labiau apkarpytos. Nepaisant to, kad gegužės pradžioje buvo sulipdyta vadinamoji konsultacinė taryba, padėtis toliau blogėjo. Perbėgęs pas V.Janukovičių vienas iš „oranžinės“ revoliucijos lyderių Socialistų partijos veikėjas Aleksandras Morozas, už tai gavęs parlamento pirmininko kėdę, kartu su Regionų, komunistų ir socialistų partijų deputatais nepakluso V.Juščenkos dekretui dėl parlamento paleidimo ir tebeposėdžiauja toliau. Tiesa, jie neturi konstitucinės daugumos, kad galėtų įstatymiškai atmesti prezidento dekretą. Įtampos kulminacija įvyko praėjusį savaitgalį, kai prezidentas V.Juščenka nušalino generalinį prokurorą Sviatoslavą Piskuną, kurio ginti į prokuratūrą atskubėjo specialus milicijos padalinys, gavęs vidaus reikalų ministro Vasilijaus Cuško įsakymą. Savo ruožtu V.Juščenka praėjusį penktadienį paskelbė dekretą, kad jis perima vidaus reikalų pajėgų kontrolę. Užsienio spauda jau ėmė skelbti, kad Ukraina atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio. Vis dėlto po visą naktį trukusių prezidento V.Juščenkos, premjero V.Janukovičiaus ir parlamento atstovų labai įtemptų derybų, kuriose dalyvavo ir nenuilstanti opozicijos lyderė Julija Tymošenko, ankstų sekmadienio rytą išėję iš prezidentūros šie veikėjai ir Rados pirmininkas A.Morozas aiškiai išvargę paskelbė, kad pasiektas kompromisas, ir nauji parlamento rinkimai turtėtų įvykti rugsėjo 30 dieną. V.Juščenka pabrėžė, kad politinė krizė pagaliau baigėsi ir bus galima ramiai ruoštis rinkimams. Tačiau didžioji dauguma politikos analitikų teigia, kad ir šį kartą pralaimėjo prezidentas bei jo „oranžiniai“ šalininkai. Pirmiausia todėl, kad iki rugsėjo pabaigos faktiškai visą valdžią turintis V.Janukovičius ir neva pakeistas, bet ir toliau posėdžiaujantis Regionų partijos kontroliuojamas parlamentas priims visą krūvą populistinių įstatymų ir nutarimų, ypač dėl pensijų padidinimo, įvairių socialinių lengvatų, ir sukels nupilietintoje Ukrainos visuomenėje tuščių gerovės iliuzijų, manant, kaip V.Janukovičius rūpinasi „liaudies gerove“. Todėl V.Janukovičius, nukeldamas parlamento rinkimus į rugsėjo 30-ąją, turi neabejotinai daugiau galimybių juos laimėti nei V.Juščenkos šalininkai. Tad tas vadinamasis kompromisas gali labai skaudžiai atsiliepti demokratinėms ir provakarietiškoms Ukrainos jėgoms.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija