Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gyvosios istorijos pamokos Dzūkijoje

Audronė V.ŠKIUDAITĖ

Žygio dalyviai Gudžių kaime, Varėnos rajone, partizanų vado Rugio grupės žuvimo vietoje

Gegužės 25 dieną vyko tradiciniu tapęs žygis partizanų keliais. Šį kartą žygiuota po Dainavos apygardą Dzūkijoje. Renginys prasidėjo Alytuje – šv. Mišiomis Šv. Kazimiero bažnyčioje ir Alytaus partizanų pagerbimu Alytaus kapinėse. Po to aplankyta garsaus partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo vadavietė.

Pasipriešinimo kovų žinovas, istorikas Seimo narys Algis Kašėta prie buvusios vadavietės, kur dabar pastatytas paminklas, kalbėjo: „1949 m. kovo 3 d. čia žuvo vienas iškiliausių Dzūkijos partizanų, tuomet ėjęs Kazimieraičio rinktinės vado pareigas. Žuvo su savo bendražygiais. Netoliese nuo čia klastingas išdavikas, tuo pačiu ir pristatomas kaip iškilus vaikų poetas Kostas Kubilinskas-Kapsas, o užverbuotas KGB slapyvardžiu Varnas, klastingai išdavė savo bendražygius – nužudė bunkeryje esantį poetą Lubianską-Kariūną ir, nubėgę kartu su kitu išdaviku Skinkiu, iškvietė Alytaus NKVD pajėgas. Suvažiavo be galo daug NKVD kariuomenės, sunkvežimių vilkstinė keliais žiedais apsupo šią vietą.

Buvo ankstyvo pavasario metas, stovėjo dar didelės pusnys. Žaibas turėjo tik vieną pasirinkimą – laikytis partizano priesaikos – gyvam prasiveržti arba gyvam nepasiduoti. Kol bendražygiai naikino dokumentus, inventorių, ginklus, Žaibas bandė veržtis per atsarginį išėjimą, bet priešų automatų serija pakirto jį. Kiek atsišaudant ir mėtant granatas žuvo enkavėdistų, tiksliai nėra žinoma, tačiau kad čia buvo aršus mūšis ir tekėjo daug kraujo, rodė pėdsakai ant sniego.

Kiekvienas turim pasirinkimą – gyventi sąžiningai ir laikytis idėjos ar prisitaikyti ir išduoti. Ta pamoka, kuri čia buvo parodyta, tų vyrų pasirinkimas yra geriausias pavyzdys“.

Lietuvoje veikė keliasdešimt tūkstančių partizanų, apie 20 tūkst. jų žuvo garbingoje kovoje. Tarp tų tūkstančių vyrų buvo ir neeilinių kovotojų, kurie savo drąsa, sumanumu, sugebėjimu vadovauti tapo legendinėmis asmenybėmis. V.Voveris buvo toks pat iškilus vadas kaip ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kt.

Stabtelėta netoli K.Pyplio-Mažylio slėptuvės, Daugų kapinėse nusilenkta šios apylinkės partizanams, čia perlaidotiems atgavus Lietuvos nepriklausomybę. Gudžių kaime aplankyta sodyba, tapusi naujaisiais Pilėnais, kur apsupti nusišovė ir susidegino Jonas Jakubauskas-Rugys su savo grandies partizanais. Po to Nedzingėje prisimintas partizanų ryšininkas kun. Zigmas Neciunskas-Elytė – vienas iš nedaugelio kunigų, tiesiogiai dalyvavusių pasipriešinimo judėjime.

Didžiulį įspūdį dalyviams, tarp kurių dauguma buvo jaunimas, moksleiviai, šauliai, skautai, padarė Merkinės milžinkapis. Jo istorija tokia: toje vietoje prieš daug dešimtmečių buvo didžiulė dauba. Miestelėnai į ją ėmė versti šiukšles. Tuo pasinaudojo stribų vadai, čia suveždavę nužudytų ir apylinkėje išniekintų partizanų kūnus. Merkinė buvo garsi savo partizaniniu judėjimu, todėl šioje vietoje buvo sumesta apie 600 partizanų kūnų. Vėliau, slėpdami nusikaltimų pėdsakus, okupantai užpylė daubą penkių metrų žemės ir žvyro sluoksniu ir įrengė mokyklos stadioną. Nepriklausomybės metais čia žmonės pradėjo statyti kryžius, pastatyta koplyčia.

Merkinės panteone į žygio dalyvius kreipęsis Seimo narys Povilas Jakučionis padėkojo organizatoriams. „Man atrodo, kad tokie žygiai yra geriausia tautinio patriotinio auklėjimo pamoka, ir labai gražu, kad šioje pamokoje gausu moksleivių, šaulių, maironiečių, kudirkaičių ir kt. Pasigendam ateitininkų, norėtume rasti ryšių ir su jais, – sakė P.Jakučionis. – Tokius žygius rengia Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Jie vyko jau visose partizanų apygardose. Pradėjome nedrąsiai, per metus aplankydami po vieną apygardą, kitais metais rengdavome jau po du žygius. Aplink Lietuvą sukame antrą kartą. Rudenį esame sutarę žygiuoti Vytauto apygardoje, Aukštaitijoje“.

Seimo narys, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidiumo narys papasakojo, kad ši organizacija organizuoja keletą patriotinių renginių ne tik jaunimui, bet ir visai visuomenei. Rengiami istorijos mokytojų, dėstančių rezistencijos istoriją, seminarai, kurie vyko jau beveik visose apskrityse ir daugelyje miestų bei savivaldybių. Seminarai yra labai populiarūs, nes juose susitinkama su rezistencijos dalyviais – partizanais. „Geriausia pamoka yra gyvas liudininkas, jų pasakojimai apie kovas, tremtį, lagerius“, – sakė P.Jakučionis.

Nauja programa – šį pavasarį pradėtas partizanų motinų pagerbimas. „Jų kapus pradėjome žymėti specialiais ženklais, rodančiais, kad čia ilsisi partizanų motina. Dažnai tenka rašyti ir žodžius „partizanų motina“, nes daug motinų į partizanus išleido po keletą savo sūnų ir jų, deja, nesulaukė“, – sakė P.Jakučionis. Jis priminė, kad, be jau minėtų renginių, dar vyksta tradiciniai Ariogalos sąskrydžiai ir jaunesniosios kartos tremtinių suvažiavimai Pakruojo rajone.

© 2007 „XXI amžius“