Atnaujintas 2007 birželio 13 d.
Nr.45
(1542)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Mes, lietuvės moterys, esame dieviškai kantrios…“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

…Tarp moterų organizacijų išskirtina yra Lietuvos moterų lyga. Nepaprastai veiklią spaudoje, nenuilstančią patriotizmo žadintoją – Lygos vadovę prof. Oną Voverienę dėl ne vieno aiškaus vyrų šaukimo į kovą ne kartą esu pavadinęs „lietuviška Orleano mergele“ (Vilius Bražėnas, „XXI amžius“, 2007 05 30).

Ak, kaip vėl reikia Lietuvai, ypač jos dykuma beveik pavirtusiai sielai vaižgantiškų pragiedrulių. Naujojo nubudimo. Naujo, Lietuvos išlikimo sąjūdžio, – tuo tvirtai įsitikinęs ir šiandien lietuvių patriotų dvasinis lyderis, europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis (iš kalbos per Lietuvos radiją 2007 06 03).

Nerimu jau persmelktas ir milimetrų tikslumu praėjusio pusamžio lietuvės (lietuvio) sielotyros potyrius šimtusyk išstudijavusios ir išmintingai tebestudijuojančios Lietuvos moterų lygos vadovės prof. Onos Voverienės monologas, kurį susidomėję su visų Lietuvos kraštų atstovėmis klausėmės Palangoje baigiantis gegužei (26 d.). Čia, kaip ir prieš vienuolika metų suskridusios, jos, „ponios be tarnų“, pasiaukojamai dirbančios brangiajai Lietuvai ir jos ateičiai, vėl ir vėl viešai klausė: „Ar Lietuvoje dar auginama… Meilė?“

Lietuvos moterų lygos atstovės, įvardijusios pačią skaudulingiausiąją, naujalietuvių pragiedruliams rastis trukdančią, progresą stabdančią priežastį (priešę!) – moralinę krizę, tuoj pat cituoja vienos iš garbingiausiųjų Lietuvės – Vincentos Lozoraitienės žodžius: „Išravėkite piktžoles, ir tada jūsų darželiuose tiktai rūtos sužaliuos“.

Piktžoles būtina vieningai ravėti, dulkes valyti visiems, visur, nes, prisimenant cituotinus kaunietės Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorės Dalios Brazauskienės (siunčiame sveikinimus jos Mamytės 108-ojo gimtadienio proga!) žodžius: „Išvalant kambario kerteles, sykiu išvalai ir sielą…“ Nes… „raudonasis pankreatitas“ tebekenkia mūsų valstybingumui, naikina idealus, ciniškai, įžūliai tyčiojasi iš viso, kas šventa, tikra, ir pamažėl ES, NATO valstybę, ne be parsidavėliškų šnipelių, Lietuvą norima paversti panašia į… kormoranų koloniją Juodkrantėje. Dar atviriau – nauja gubernija. Neleiskime šito! Neleiskime, kad kiekvienas, atsiprašant, niekšelis, viešai diskredituotų ir Moterų lygos vadovę, ir Vakarams lojalius žmones.

– Mes, lietuvės moterys, esame dieviškai kantrios. Visais laikais Lietuva išliko gyvastinga ir kuriančiai išmintinga tik moterų – partizanių, ryšininkių, tremtinių, mylinčių, gimdančių, namus tvarkančių ir vyrus valdančių dėka. Čia prisimintina galvotojo lietuvio, talentingojo publicisto Viliaus Bražėno nuoroda į Margaret Tečer: „Jeigu nori ką nors įdomaus išgirsti, paklausyk vyro, bet jei nori, kad tai, kas išgirsta, būtų konkrečiai ir gerai padaryta – kviesk moterį“, – rengiantis 100-osioms pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo metinėms kalbėjo profesorė Ona Voverienė.

Ji, taip pat ir kitos visų Lietuvos regionų atstovės, pirmučiausiai siūlo visuomenės dėmesį atkreipti į Lietuvos Prezidento postui jau (!) proteguojamas kandidates moteris. Išgirdome penketą pavardžių, iš kurių mažiausiai abejonių kelia tik… viena. Galvokime, galvokime – visos ir visi, nes kiekviena, net menka klaida, kiekvienas emigravęs, prasigėręs, nusižudęs, nužudytas, kelyje žuvęs, rizikingai sandorius su priešais sudarantis lietuvis vis aukščiau iškelia jau gan dramatišką egzistencinį klausimą: „Ar išliks Lietuva?“

Išliks, kol yra Lietuvos moterų lyga, išliks, kol gyvens bent viena, patriotiškai ryžtinga, mąstanti, darbšti ir sąžininga, pagarbos verta ir save gerbianti lietuvė.

Tą nuostatą stiprina ir Palangoje susitikusios, ne tik nuostabiu pavasario atšvitimu, jūra besigėrėjusios Lietuvos moterų lygos šeimos narės, beje, prie židinėlio surengusios ir įspūdingą konferenciją „Moterys lietuvių literatūroje ir literatūros moterys“. Joje pranešimus apie Šatrijos Raganos kūrybą skaitė panevėžietės Dainora Urbonienė, Lionė Lapinskienė – apie moteris Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūryboje ir LUMA skyriaus pirmininkė Danutė Vailionytė gvildeno klausimą „Moters asmenybės problemos“ (apie Petronėlę Orintaitę).

Palanga

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija