Atnaujintas 2007 birželio 15 d.
Nr.46
(1543)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Rožių lietus Šiaulių vyskupijoje

Inesė Ratnikaitė

Prie Šiaulių Katedros pasitinkamas
šv. Teresėlės relikvijas neša kariūnai
Audriaus PETRIKO nuotrauka

Šv.Teresėlė lankosi Palendriuose,
Šv. Benedikto vienuolyne

Tarp daugybės žmonių pasitikti
šv.Teresėlės atėjo gausus
jaunimo būrys
Autorės nuotrauka

Džiugiai, su vėliavėlėmis,
rožėmis šv.Teresėlės relikvijas
pasitiko Radviliškyje

Kuršėnuose su šv.Teresėle
atsisveikinta mojuojant

Prie šv.Teresėlės relikvijų Palendriuose

Eisena į Palendrių vienuolyną
Autorės nuotrauka

Iš Šiaulių Katedros šv.Teresėlė
išlydima į Kryžių kalno vienuolyną

Akimirkos iš šv. Teresėlės
viešnagės Radviliškyje
Liutauro SERAPINO nuotraukos

Naktinė adoracija Šiaulių Katedroje
Audriaus PETRIKO nuotrauka

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė visur pasitinkama ir išlydima skirtingai. Tai Liutauro Serapino – šventosios relikvijų kelione Lietuvoje besirūpinančių organizatorių grupelės vadovo – pastebėjimas. Jo teigimu, Vilniaus arkivyskupijoje jautėsi oficialumas, rimtumas; Panevėžio vyskupijos grožis – masiškumas; Šiaulių vyskupija stebino žmonių, kurie retai lankosi bažnyčioje, aktyvumu. Ne vienos parapijos klebonas stebėjosi matydamas bažnyčioje tuos, kurių niekada nematė. Tiek daug žmonių nebūna net per Velykas, – sakė jie.

Šiam susitikimui rengtasi iš anksto. Vienose parapijose kurti stendai, kabinti plakatai, kitose platintos skrajutės, trečiose spausdinti specialiai šiam įvykiui skirti leidiniai. Broliai benediktinai, įsikūrę Palendrių vienuolyne, susitikimo laukė melsdamiesi: Kartu su kitomis Lietuvos vienuoliškomis bendruomenėmis jau seniai meldėmės, kad tavo apsilankymas būtų mūsų tėvynės Bažnyčiai ir visiems žmonėms gausus malonių šaltinis, tarsi lytų tavo žadėtas rožių lietus iš dangaus. Šiaulių ganytojas Eugenijus Bartulis apie nepaprastą Teresėlės kelią šventumo link gerokai prieš relikvijų atvykimą kalbėjo savo pamoksluose, gegužės 27-ąją Šiaulių P.Višinskio bibliotekos salėje buvo surengtas šv. Teresėlės pažinimo vakaras. Ganytojas dalijosi mintimis apie šv. Teresėlę, jos norą kuo daugiau žmonių patraukti link Dievo, jos Mažojo kelelio mokymą. Renginio metu pristatyta Gabriel Martin knyga Mažasis tobulumo kelias. Renginį vedė Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė. Katedros jaunimo choras giedojo šv. Teresėlės garbei skirtas giesmes.

Tos pačios giesmės, tik dar iškilmingiau, nuoširdžiau, skambėjo birželio 3-iąją, kai šv. Teresėlės relikvijos iš Panevėžio vyskupijos atvyko į Šiaulius. Nuo 10 val. prie Šiaulių Katedros su rožėmis rankose būriavosi žmonės. Jie padarė taką per visą šventorių, už vartų iki pat gatvės, laukdami šv. Teresėlės. 10.30 val. Šiaulių vyskupas E.Bartulis išėjo pasitikti šventosios relikvijų. Kariai iškilmingai relikvijorių įnešė į Katedrą. Priekyje ėjusios mergaitės barstė rožių žiedlapius. Giedojo Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis. Katedroje, įnešus relikvijas, iš balkonų pasipylė tikras rožių žiedlapių lietus, apdengęs relikvijorių bei nuklojęs šventovės grindis švelniu kilimu. Katedros klebonas kun. Remigijus Čekavičius perskaitė Lietuvos vyskupų laišką tikintiesiems, buvo skaitomos B. Brazdžionio eilės, skirtos šv. Teresėlei. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas E.Bartulis, giedojo Katedros jaunimo choras.

Po Sumos šv. Mišių prasidėjo šv. Teresėlės relikvijų lankymas. Pasikeisdami prie jų klaupėsi vyskupijos centrų darbuotojai, katalikiškų mokyklų mokinukai, kunigai, vienuoliai, organizacijų, įvairių bendruomenių nariai, skirtingų parapijų tikintieji. Skambėjo giesmės, maldos, pamąstymai, mintys apie šventąją Teresėlę. Džiugino šv. Teresėlės aplankyti atėjusios šeimos: tėvai, mamos atsivesdavo vaikus, atsinešdavo kūdikius. Viena tikinčioji teigė, jog, stebėdama prie relikvijoriaus nešamus vaikus, labiausiai pajutusi, kad bažnyčia iš tiesų yra viena šeima, nes čia rinkosi visi jos nariai – nuo mažiausio iki didžiausio. Po vakarinių 18 val. šv. Mišių adoracijai buvo išstatytas Švč. Sakramentas. Žmonės visą naktį meldėsi, o nueidami nuo relikvijoriaus pasiimdavo atminčiai ant jo nukritusį rožės žiedlapį.

Birželio 4 dieną, po 11 val. šv. Mišių ir ganytojiško palaiminimo, relikvijos išlydėtos į Kryžių kalno vienuolyną. Žmonės labai nenoriai atsisveikino su Teresėle, kurį laiką ėjo paskui autobusiuką, klausė apie tolesnį maršrutą, kad galėtų nuvažiuoti ir dar bent šiek tiek pabūti kartu. Sesuo Kristina, lydinti šv. Teresėlės relikvijas Lietuvoje, sakė, jog visur Lietuvoje žmonės pasitinka šventąją su didžiuliu nuoširdumu ir viltimi, todėl apie Teresėlę reikia kalbėti kaip apie meilės ir vilties apaštalę. Kaimuose, žinodami, kad netoliese turi pravažiuoti Teresėlės relikvijos, žmonės renkasi prie kelio apsivilkę gražiausiais drabužiais, su gėlėmis rankose. Vieną kartą, prisiminė sesuo Kristina, pasiklydus ir važiuojant visai kitu keliu nei planuota, laukuose sutiko su gėlėmis rankose laukiančią močiutę, kuri nežinia kiek laiko čia stovėjo tikėdamasi, gal pravažiuos. „Nuostabu, kad dėl šios močiutės tikėjimo Viešpats mus paklaidino“, – sakė sesuo Kristina. L.Serapinas pasakojo, kad relikvijas vežantis vairuotojas Gediminas sustoja, atidaro autobusiuko dureles, ištraukia platformą su relikvijoriumi, net jei prie kelio laukia tik vienas žmogus. Taip, anot L.Serapino, paprastam sodiečiui, neatitrūkstančiam nuo savo darbų, atveriamas grožis.

Iš Kryžių kalno vienuolyno šv. Teresėlė buvo išlydėta į Joniškį, vėliau į Linkuvą, Pakruojį, Šeduvą, Radviliškį, Kuršėnus, Kelmę. Paskutinė stotelė Šiaulių vyskupijoje – Palendrių šv. Benedikto vienuolynas. Brolis kunigas Mykolas, OFM, šv. Teresėlės relikvijoms viešint Kryžių kalno vienuolyne, teigė, kad išsipildė jos vaikystės svajonė būti misioniere ir skelbti tikėjimą viso pasaulio žmonėms. „Dabar, iškeliavusi į Dangiškojo Tėvo namus, ji yra tikra misionierė, berianti malonių lietų“, – teigė pranciškonas. Visur buvo rodoma didžiulė pagarba ir meilė, garsiai bei tyliai sakytos maldos, giedamos litanijos, liturginės valandos, kalbami rožinio slėpiniai. Visur kalbėta apie nepaprastą šios šventosios asmenybę. Šiaulių vyskupas šv. Mišių Šiaulių Katedroje metu kalbėjo apie Teresėlės troškimus, kurie kilo iš didelės meilės Dievui ir artimui. Ji troško prisiglausti prie Dangaus Tėvo taip, kaip prisiglausdavo prie žemiškojo tėvo, melsti Dangiškąjį Tėvą už kiekvieną žemės keleivį, padėti kiekvienam žmogui pamilti Dievą, atsiversti, ir aplankyti Jėzų Švč. Sakramente, mylėti Viešpatį taip, kaip dar niekas Jo nemylėjo ir Jį pradžiuginti, o pačiai pasilikti tik maža smiltele ar net sviedinuku Jėzaus rankose bei siųsti iš dangaus rožių lietų žemėje pasilikusiems žmonėms. Šiam išpuikusiam, nutolusiam nuo Dievo pasauliui, sakė ganytojas, Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė parodo, kaip reikia gyventi, mylėti, eiti tikruoju meilės keliu.

Palendrių vienuolyne Šiaulių vyskupas, kaip ir Šiaulių Katedroje, kartu su tikinčiaisiais dalyvavo naktiniame budėjime. Ganytojas pasakojo, kad giesmės be perstojo buvo giedamos net iki pirmos valandos nakties. Rytą, iškart po „Aušrinės“, aštuntą trisdešimt, skambant vienuolyno varpams bei grigališkajam choralui, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos išlydėtos į Vilkaviškio vyskupiją. Jas palydėjo Kelmės dekano kun. Arūno Urbelio žodžiai, pasakyti Kelmės bažnyčioje po šv. Mišių aukos: Relikvijas išlydime, tačiau jaučiame, kad šventoji Teresė išlieka kartu su mumis savo dvasia. Šiaulių ganytojas E.Bartulis palinkėjo, kad šis trumpas susitikimas su Kūdikėlio Jėzaus Teresėle būtų naujo gyvenimo pradžia. Pradžia džiugaus tarnavimo, didžios meilės ir džiugios ištikimybės.

Liutauro SERAPINO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija