Atnaujintas 2007 liepos 5 d.
Nr.52
(1549)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Nuskriaustieji ir pažemintieji“

Petras KATINAS

Kas gali paneigti, kad parlamentarų – visokių šiaulienių, salamakinų ir kitų nomenklatūrinės partijos atstovų – karštligiškai brukamas rentų seimūnams iki gyvos galvos įstatymas nėra sugalvotas tik tam, kad galutinai sugriautų visuomenės pasitikėjimą šia valstybės institucija? Bet juk ir taip visos sociologinės apklausos rodo, kad tas pasitikėjimas artėja prie nulio. Dabar socdemai ir jų prielipos specialiai kompromituoja Seimą, aišku, turėdami savų tikslų. Jie nieko nedaro be reikalo ir naudos sau. Pirmiausia jiems gal ir geriau, kad visuomenė nusiviltų ir per kitus Seimo rinkimus neateitų balsuoti. O sovietinę praeitį tebešlovinantys, prichvatizavę valstybės turtą, jų vaikai ir vaikaičiai tikrai ateis. Ir balsuos kaip reikia. Be to, pajungiant kitų partijų parlamentarus ir siekiant prastumti tą įstatymą, balsuoti už jas vargu ar ateis jų rinkėjai. Pirmiausia Tėvynės sąjungos (TS) rinkėjai, jeigu jų frakcija užkibs ant to jauko. Argi Seimo dešiniųjų frakcijų nariai, jeigu tokių dar esama, to nemato? Jau dabar patys ištikimiausi TS idėjai, išgirdę, kad Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė pasirašė Rentos įstatymo projektą, o kiti aštuoni nariai net ir balsavo už jį, tiesiog pašiurpo. O čia dar pasigirdo, kad ne tik dabartiniams ir buvusiems seimūnams reikės mokėti rentą iki gyvos galvos, bet ir buvusiems ministrams ir merams! O kur dar viceministrai ir vicemerai, departamentų direktoriai?! Įdomiausia tai, kad Seime pradėjus svarstyti tą projektą „šlovingosios“ partijos ideologai ir strategai „spruko į krūmus“ ir „įstatymo“ stūmėjais pasirinko liberalcentristų frakciją. Uoliausiu neokomunistų ruporu tapęs liberalcentristas (kol kas) Vytautas Bogušis ir pasiūlė frakcijos vardu įrašyti į Seimo darbotvarkę projektą „Nr. XP 2351“. Paklaustas, ką gi reiškia tos paslaptingos raidės ir skaičiai, V.Bogušis nieko neatsakė. Liežuvis neapsivertė. Už jį tai padarė posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius, pareiškęs, kad visi ir taip žino, koks tai projektas. O „amžiaus projektą“ pristatė kitas kol kas dar liberalas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, senas sovietinio laivyno politrukas Vytautas Čepas. Sakau, kol kas, nes V.Čepas, jo paties žodžiais tariant, rengiasi pakeisti kailį (o gal taptų tuo, kuo yra buvęs) ir jau galanda pačiūžas čiuožti pas socdemus. Taigi jau vadinsis ne ponu, o bičiuliu. Pasitelkdamas visą savo gražbylystę būsimasis bičiulis V.Čepas išdėstė, kad rentos bus ne tiktai socialinė garantija darbo netekusiems (neišrinktiems) parlamentarams, bet ir skatins juos dar aktyvesnei politinei veiklai. Pasak jo, „sustiprins profesionalių politikų būrį“. Kur jau ne! Aišku, V.Čepas nepasakė nieko nauja, ką jau ne kartą dėstė socdemas A.Salamakinas, su bičiuliais sugalvojęs, o greičiausiai nesireklamuojančio klano sukurptą Rentos įstatymo projektą.

Įdomus paksininkų grupuotės seniūno A.Mazuronio pastebėjimas, lyg ir nepritariant visuomenės pyktį sukėlusiam įstatymui. Pasak jo, rentos iki gyvos galvos neskatins buvusių Seimo narių „grįžti į gyvenimą“, todėl jis ragino pagalvoti ir apie kitus būdus, kuriais būtų galima padėti neišrinktiesiems į Seimą „integruotis į visuomenę“. Vadinasi, netekę mandato seimūnai automatiškai tampa niekam nebereikalingi, nieko nebemoka ir neišmano, sėdėdami parlamente nieko neišmoko, o jeigu ką ir mokėjo, pamiršo. Netgi kiemsargio šluotos nebesugebėtų laikyti…

Na, o tai, kad rentų gavėjų ratas būtų išplėstas ir jas gautų buvę aukščiausi savivaldos pareigūnai (ne tik merai), rodo, jog mūsų išrinktiesiems visiškai nusispjauti, ką apie juos galvoja žmonės. Tai gal tokiu atveju tūkstantinėmis rentomis reikėtų pamaloninti ir KGB karininkus bei rezervininkus? Bet anie ir taip neskursta. Vieni sulindo į pelningus verslus, kiti lyg niekur nieko pluša valstybės tarnyboje, netgi teisėsaugos institucijose. Štai Vilniaus apygardos administraciniame teisme svarstant R.Pakso bičiulio Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos klausimą paaiškėjo, kad sovietinės armijos veteraną majorą J.Borisovą išsiųsti į „matušką“ pavesta ne kam kitam, o KGB majorui, dabar atsiraitojus rankoves plušančiam Migracijos departamente Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjui Antanui Turčinui. Tai, anot šio departamento direktoriaus Almanto Gavėno, pats geriausias jo kontoros darbuotojas. Dar daugiau. A.Gavėnas, žurnalistų prispaustas prie sienos klausiant, kaipgi čia atsitiko, kad nusipelnęs KGB majoras dirba jo įstaigoje, pareiškė, jog pirmą kartą apie tai girdintis! Tiesa, vėliau paaiškino, kad teismo sprendimu KGB majorui A.Turčinui leista darbuotis valstybės tarnyboje. Tad ar reikėjo bent mažumėlę tikėtis, kad tokie teisėjai, kurie suteikia „leidimus“ KGB ir GRU šnipams dirbti, teisingiau, griauti tą valstybę, drįstų išsiųsti iš Lietuvos didžiai nusipelnusį ne tik R.Paksui Rusijos pilietį. Tai jau būtų baisus akibrokštas visam visagaliam teisėjų klanui, ir toks teisėjas būtų išverstas iš kėdės.

Betgi draugo A.Gavėno ir A.Turčino vadovaujamas Migracijos departamentas tik dėl akių suvaidino prastą spektaklėlį, nes departamentas net negalvojo pajudinti Afganistano karo veterano, sovietinės armijos majoro J.Borisovo. Apie tai aiškiai pasakė ne kas kitas, o Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. Pasak jo, jam visiškai nesuprantamas Migracijos departamento elgesys J.Borisovo atžvilgiu. Apie teisėjų sprendimą prokuroras A.Kliunka nekalbėjo. Supranta, kad nėra prasmės. Todėl visiškai teisus žurnalistas Rimantas Varnauskas, kuris, komentuodamas šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl Migracijos departamento globojamo J.Borisovo, pacitavo iškilaus Lietuvos diplomato ir patrioto Antano Dambravos žodžius: „Vienas skaudžiausių faktų yra tai, kad Lietuvos valdžia tebėra buvusių komunistų, kagėbistų, GRU įtakos sferoje, jei ne jų rankose“.

Baigiantis Seimo pavasario sesijai, įvyko dar vienas įstabus „įvykis“: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai (!) išdrįso konstatuoti, kad bičiulė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymą. Mat komisija, kažkodėl tik dabar, pastebėjo, kad ministrė, švaistydama tūkstančius mokesčių mokėtojų pinigų prieš savivaldos rinkimus, ir ne tik, papylė visą krūvą užsakomųjų straipsnių Lietuvos spaudoje, kuriuose šlovina neregėtus savo nuopelnus keliant iš dugno landsbergininkų sunaikintą Lietuvos žemės ūkį. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė tik tos savireklamos ledkalnio viršūnėlę. Bet ir tai paaiškėjo, kad vien tik viešųjų ryšių paslaugas Žemės ūkio ministerijai teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atrask spaudą“ praėjusį sausį sumokėta 96 tūkst. litų, vasarį – 44 tūkst., kovą – 72 tūkst. litų. O kur dar tūkstančiai įvairioms televizijoms, radijui ir t. t. O draugė Kazimira tame savo pačios šlovinime neįžvelgia nieko bloga, nes esą dažniausiai kalbanti kaip ministrė, o ne kaip pilietė, todėl ir dosniai švaisto ministerijos pinigus.

Draugę Kazimirą suprasti galima. Argi ji viena tokia? Užsakomomis publikacijomis ją dargi lenkia socialinė rūpintojėlė Vilija Blinkevičiūtė. Todėl Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai vertėtų pasidomėti ir šia ponia. Bet nieko nepadarysi. Šios abi damos rengiasi šturmuoti sostinės Daukanto gatvės rūmus. Todėl mokesčių mokėtojai turės dar daugiau patuštinti savo pinigines.

Vienas satyrikas abi šias veikėjas jau pavadino Klara Cetkin ir Roza Liuksemburg. Gražus palyginimas. Bet draugėms Klarai ir Rozai gali pakišti koją ir naujas Sniečkus ar Leninas. O tokių, be abejonės, atsiras. Gaires nubrėš pats Algirdas Mykolas, jau pasigyręs, kad netrukus tautai pateiks naują savo „epochos kūrinį“ – knygą „Ir tada mes dirbome“. Kada tai buvo „tada“, A.Brazauskas nepaaiškino, bet apie tai pasakys ir parašys tų „kūrinių“ šlovintojas Lietuvos tūkstantmečio minėjimo reikalus tvarkantis partijos bičiulis Gediminas Ilgūnas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija