Atnaujintas 2007 liepos 13 d.
Nr.54
(1551)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius atkuria teisingumą liturgijoje

Mindaugas Buika

Popiežius Benediktas XVI
išplėtė Tridento šv.Mišių
liturgijos naudojimą

Kiekvienas dvasininkas
be apribojimų gali aukoti
Eucharistiją pagal seną tradiciją

Lotyniškasis 1962 metų
Mišiolas vėl tampa aktualus

Lotyniškųjų šv.Mišių šalininkai
džiaugiasi jų teisių atstatymu

Rūpestis Bažnyčios vienybe

Pasaulio vyskupai nuo tolimųjų Filipinų iki kaimyninės Lenkijos savo pareiškimuose palankiai įvertino popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį laišką motu proprio „Summorum Pontificum“, kuriuo išplečiamas Tridento lotyniškųjų šv. Mišių liturgijos naudojimas. Liepos 7 dieną paskelbtu minėtu dokumentu be jokių apribojimų leidžiama naudoti iki II Vatikano Susirinkimo mokymo paskatintos reformos galiojusį Romos Mišiolą, kurio paskutinę redakciją 1962 metais buvo patvirtinęs palaimintasis popiežius Jonas XXIII.

„Aš dėkingas, kad popiežius Benediktas XVI parodė pastoracinį rūpestį tais tikinčiaisiais, kurie trokšta melstis Dievui šv. Mišių maldomis, susietomis su 1962 metų Mišiolo sakramentine celebracija“, – teigė savo publikuotame pareiškime Detroito (JAV) arkivyskupas kardinolas Adamas Majda. Jis atkreipė dėmesį, kad naujuoju potvarkiu neatšaukiamas popiežius Paulius VI reformuotas 1970 metų „posusirinkiminis“ Romos Mišiolas, kuris ir toliau lieka įprastinė (ordinarinė) celebracijos forma, o 1962 metų „ikisusirinkiminis“ (lotyniškasis) Mišiolas tampa ypatingąja (ekstraordinarine) celebracijos forma. Kaip paaiškino popiežius Benediktas XVI, šiuo savo sprendimu jis norėjo patvirtinti, jog nėra katalikiškų šv. Mišių dviejų ritų, bet tik dvi naudojimo išraiškos vieno ir to paties rito.

Kardinolas A. Majda taip pat atkreipė dėmesį į Šventojo Tėvo pasirėmimą VI Vatikano Susirinkimo liturgine konstitucija „Sacrosanctum Consilium“, kad abiejų Romos liturgijos formų šventime tikinčiųjų dalyvavimas turi būti „sąmoningas ir aktyvus“. Abiem formomis celebruojama Jėzaus Kristaus pasiaukojanti mirtis ir prisikėlimas: „įprastinėje“ posusirinkiminėje liturgijoje tai daroma gimtosios kalbos ir bendruomeniškos maldos priemonėmis, o „ypatingoje“ ikisusirinkiminėje liturgijoje dalyvaujama klausantis maldų lotynų kalba ir įsitraukiant širdimis į Eucharistiją švenčiančio dvasininko žodžius bei veiksmus.

Nesumenkinamas II Vatikano Susirinkimo mokymas

Kitas svarbus aspektas, kurį Šventasis Tėvas patvirtina lotyniškąjį Mišiolą liečiančiame motu proprio, tai, kad ikisusirinkiminis liturgijos platesnis naudojimas jokiu būdu nesumenkina II Vatikano Susirinkimo mokymo, o tik stengiasi jį labiau integruoti į du tūkstančius metų turinčią Bažnyčios tradiciją. „Mūsų Šventasis Tėvas pasidalijo savo motu proprio išleidimo motyvacija bei intencija: Bažnyčios vienybės stiprinimas išsaugant jos ilgaamžės tradicijos tikėjimo ir maldos turtus“, – aiškino Detroito kardinolas. Jis priminė teisingą popiežiaus Benedikto XVI pastabą, kad ikisusirinkiminė liturgija yra patraukli meldimosi Viešpačiui forma ne tik vyresnės kartos katalikams, kurie joje subrendo, bet ir daliai jaunų tikinčiųjų, kurie reiškia nuoširdų troškimą išgyventi panašų patyrimą.

Kardinolas A.Majda priminė, jog jau kelinti metai vienoje Detroito bažnyčioje celebruojama senoji liturgija, pagal kurią Eucharistiją aukojantis dvasininkas būna nusisukęs veidu į altorių. Ateityje bus stengiamasi tokiomis pat galimybėmis patenkinti tikinčiųjų poreikius bei prašymus. Svarbu žinoti, jog nauja celebracijos tvarka įsigalios nuo rugsėjo vidurio, taigi dar yra pakankamai laiko tam pasirengti.

Panašius pozityvius pareiškimus padarė ir daugelis kitų Jungtinių Valstijų vyskupų, pabrėždami, kad ir jie patys yra pasirengę atskiromis progomis celebruoti Tridento lotyniškąsias šv. Mišias. Štai Barlingtono (Vermonto valstija) vyskupas Salvatorė Matanas teigė, kad jis celebruos šv. Mišias pagal 1962 metų Mišiolą savo diecezijos Šv. Juozapo katedroje rugpjūčio 15 dieną, per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmes, melsdamas, kad „jos Sūnaus buvimas tarp mūsų neštų garbę Jo vardui bei darną ir taiką tarp Jo žmonių“. Ganytojas pripažino, jog dėl to, kad Tridento šv. Mišios nebuvo celebruojamos kelis dešimtmečius, su lotyniškąja liturgija turės geriau susipažinti diecezijos kunigai bei atitinkamai pasirengti ministrantai, chorai ir kantoriai.

„Tuo pat metu dėl didelio kunigų stygiaus pirmoji vyskupo ir klebonų pareiga yra užtikrinti, kad Eucharistijos aukojimas būtų pasiekiamas kiek įmanoma didesniam skaičiui žmonių, naudojant tą ritą, kurį supranta dauguma tikinčiųjų, – pastebėjo vyskupas S.Matanas. – Kai šis fundamentalus poreikis yra patenkintas, dėmesys gali būti sutelktas toms tikinčiųjų grupėms, kurios nori eucharistinės liturgijos šventimo „ypatingąja“ (ikisusirinkimine) forma“.

Vyskupo atsakomybė išlieka

Bostono arkivyskupas kardinolas Šionas O’Malis, kuris buvo vienas ganytojų, dalyvavusių birželio pabaigoje Vatikane surengtame galutiniame pasitarime su popiežiumi Benediktu XVI prieš motu proprio paskelbimą, interviu spaudai aiškino, kad „Summorum Pontificum“ svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad šventoji liturgija būtų tikinčiųjų vienybės, o ne pasidalijimo terpe. „Yra tokių konservatyvių katalikų, kurie mano, kad su II Vatikano Susirinkimo reforma viskas baigėsi, ir tokių liberalų, kurie galvoja, kad nuo Susirinkimo viskas prasideda“, – kalbėjo kardinolas Š. O’Malis. Tuo tarpu popiežius Benediktas XVI stengiasi paaiškinti, jog yra nuolatinis augimo procesas, kad Bažnyčia liko ta pati ir kad mes neturime leisti, jog liturgija taptų mūšio lauku. Atvirkščiai, ji turi būti tikinčiųjų vienijimo ir bendrystės šaltinis.

Taip pat galutiniame pasitarime Vatikane dalyvavęs Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos pirmininkas Londono (Vestminsterio) arkivyskupas kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras savojo episkopato vardu sveikino „Šventojo Tėvo kvietimą vienybei Bažnyčioje, ypač atžvilgiu tų, kurie prisirišę prie šv. Mišių celebravimo pagal 1962 metų Mišiolą“. Ganytojas savo pareiškime pastebėjo, kad šiuo atžvilgiu padėtis įvairiose šalyse gana skirtinga, ir Anglijoje bei Velse ji geresnė, nes ten jau nuo 1971 metų galioja indultas ikisusirinkiminei liturgijai švęsti.

Londono kardinolas, kuris savo diecezijoje jau anksčiau yra davęs leidimą keliose parapijose celebruoti Tridento lotyniškąsias šv. Mišias, prieš dokumento „Summorum Pontificum“ paskelbimą galėjo supažindinti popiežių Benediktą XVI ir pasaulio vyskupų atstovus su atitinkamu patyrimu. „Mes numatome palyginti mažai sunkumų priimant ir įgyvendinant Popiežiaus mokymą apie Eucharistijos celebravimo dvi formas“, – sakė ganytojas. Jis kartu pripažino, jog ir Anglijoje ne visi kunigai bei parapijų klebonai iš karto žinos, kaip geriau atsiliepti į siūlymus naudoti lotyniškas apeigas. Benedikto XVI dokumente išdėstytose normose yra „aiškiai nurodyta, kad šiuo atžvilgiu visa atsakomybė lieka vyskupui ir kad jis gali dėl paramos ir patarimo kreiptis į Šventąjį Sostą“, – pabrėžė kardinolas K. Merfis O’Konoras.

Kaimyninės Škotijos vyskupų konferencijos nariai, dėkodami popiežiui Benediktui XVI už naująjį dokumentą motu proprio, taip pat pabrėžė jame išreikštą Šventojo Tėvo priminimą, kad kiekvienas vyskupas yra savosios diecezijos liturginio gyvenimo koordinatorius ir kartu atsakingas už jo nuostatų įgyvendinimą taikoje ir ramybėje. „Kaip tik vyskupai yra pakviesti stebėti naujųjų normų poveikį, kad visa Bažnyčia po trejų metų galėtų įsitraukti į jų įvertinimą“, – pabrėžė Škotijos vyskupai.

Nėra „antrosios klasės“ katalikų

Popiežiaus Benedikto XVI dokumente „Summorum Pontificum“ numatyta, kad naujųjų normų įgyvendinimą Bažnyčioje turi prižiūrėti Popiežiškoji komisija „Ecclesia Dei“, atsakinga už dialogų su vadinamaisiais tradicionalistais. Šios komisijos pirmininkas iš Kolumbijos kilęs kardinolas Darijus Kastriljonas Ojosas duotuose interviu italų spaudai nurodė, kad per pastaruosius pusantrų metų vyko intensyvios Romos kurijos dikasterijų vadovų konsultacijos su pasaulio kardinolais dėl Šventojo Tėvo siūlymo išplėsti Tridento šv. Mišių liturgijos naudojimą.

Jis pažymėjo, kad „pasipriešinimas buvo tikrai minimalus“ ir kai kurių episkopatų nuogąstavimai daugiausia rėmėsi klaidingu įspūdžiu, jog siekiama grįžti į laikus iki II Vatikano Susirinkimo arba kad po naujo potvarkio susilpnės vyskupų autoritetas. „Tačiau nei naujajame motu proprio, nei jį paaiškinančiame Popiežiaus laiške vyskupams nėra jokio signalo, kad būtų bent menkiausias atsitraukimas nuo Susirinkimo mokymo, – sakė kardinolas D.Kastriljonas. – Čia tenka prisiminti, kad II Vatikano Susirinkimas neuždraudė senųjų šv. Mišių ir kad jas celebravo Susirinkimo tėvai per savo sesijas“. Susirinkime taip pat nebuvo siūloma kurti naujo rito, bet tik daugiau naudoti nacionalines kalbas, kad tikintieji galėtų aktyviau dalyvauti celebracijoje.

Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, jog Susirinkimas kvietė Bažnyčios ganytojus labiau įsiklausyti į tikinčiųjų balsą. Taigi dabar nedaugelis tų, kurie prieštarauja Benediktui XVI dėl 1962 metų Mišiolo naudojimo, „turėtų pamatyti tuos tūkstančius laiškų“, kurie pasiekė Romą su prašymais leisti celebruoti Tridento šv. Mišias be jokių apribojimų, sakė kardinolas D.Kastriljonas. Tie tikintieji, kurie nori šių apeigų, negali būti laikomi „antrosios klasės“ katalikai. Jie tiesiog nori turėti teisę „dalyvauti tokių šv. Mišių celebracijoje, kuri šimtmečiais teikė dvasinį pastiprinimą krikščionims“. Taigi Popiežiaus sprendimą galima priimti kaip teisingumo atstatymą liturgijoje.

Baiminantis dėl vyskupo autoriteto sumenkėjimo, kardinolas priminė, jog naujuoju potvarkiu Šventasis Tėvas kanoninės teisės nekeičia. „Ganytojo kompetencijoje lieka liturgijos koordinavimas diecezijoje, kas turi būti darnoje su aukščiausiu tvarkytoju, kuris yra Popiežius“, – sakė Popiežiškosios komisijos „Ecclesia Dei“ vadovas. Jis pažymėjo, kad iškilus problemai vyskupas turi įsikišti, ir visada tai daryti pagal naujojo motu proprio nuostatas. „Esu tikras, kad vyskupų pastoracinis jautrumas padės rasti sprendimo būdą, palankų Bažnyčios vienybei, ir padės išvengti schizmos“, – tvirtino kardinolas D.Kastriljonas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija