Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vaikų poetui atminti – paminklas ir skulptūrų parkas

Rūta Averkienė

Iš kairės: M.Vainilaičio žmona dailininkė Zofija Vainilaitienė, skulptūras Vainilaičių sodyboje sukūręs skulptorius Adolfas Teresius ir paminklą „Angelas“ sukūręs skulptorius Antanas Kmieliauskas

Prie paminklo Martynui Vainilaičiui jo žmona Zofija Vainilaitienė Mergežerio kapinėse

Skulptoriaus Adolfo Teresiaus skulptūros M.Vainilaičio kūrinių motyvais

Paminėtos vieno žymiausių vaikams rašiusių poetų, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo Martyno Vainilaičio pirmosios mirties metinės. Pašventintas jo amžinojo poilsio vietoje – gimtojo Mergežerio kaimo kapinaitėse – pastatytas paminklas – žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Angelas“, o poeto sodyboje Vaitakarčmio kaime M.Vainilaičio atminimą bei kūrybą įamžino devynios skulptūros jo kūrybos motyvais.

Poeto atminimo įamžinimu gimtajame kaime, sodyboje Vaitakarčmyje ir kitur rūpinasi žmona, žymi dailininkė Zofija Vainilaitienė.

Pagerbti į Nebūtį išėjusio poeto Mergežerio kapinaitėse susirinko jo artimieji, draugai, poetės Zita Gaižauskaitė, Zenė Sadauskaitė, skulptorius A.Kmieliauskas, skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, leidyklų „Žara“, „Kronta“, Varėnos rajono savivaldybės, Viešosios bibliotekos darbuotojai.

Išlakiomis pušimis apsisiautusiose kapinaitėse šalia tėvų, kitų giminaičių paminklų, angelo su knyga rankoje skulptūra bei jos šonuose iškaltos paties poeto eilės, kurias žmona Zofija rado rašomojo stalo stalčiuje po jo mirties, atrodo išties įspūdingai. Šį paminklą pašventino Babriškių parapijos klebonas kun. Pranciškus Čivilis.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė perskaitė ant paminklo iškaltus žodžius: „Išlakios pušys dangų remia. Žydroji vyturio malda. Aš sugrįžau į savo žemę. Ir neišeisiu niekada. Su savo protėviais kalbėsiu daininga dzūkiška šneka, o Jums aš volunge čiulbėsiu, šnarėsiu kadagio šaka“. Ji sakė, kad M.Vainilaitis neabejotinai laimingas, sugrįžęs į tas vietas, kur prabėjo jo vaikystė. „O mums belieka nepamiršti takų į jo atminimo vietas“.

Prisiminę poetą ir jo atminimą pagerbę malda, visi apsilankė Vainilaičių sodyboje Vaitakarčmio kaime, kuriame beveik tris dešimtmečius vasarodamas kūrė poetas.

Kad visose jo knygose, kurių parašė per trisdešimt, gražiai sušvyti geriausios lietuvių poezijos vaikams ypatybės – jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai, neabejotinai „kalti“ ir gimtasis Mergežerio kaimas, ir pamėgtasis Vaitakarčmis.

2006 metų pabaigoje Varėnos viešosios bibliotekos darbuotojai, siekdami įamžinti kraštiečio vaikų poeto atminimą bei skatinti vaikų skaitymą, parengė ir pateikė Kultūros ir sporto rėmimo fondui projektą „Vaikystės žemėje: Martyno Vainilaičio muziejaus ir skulptūrų parko įkūrimas Vaitakarčmio kaime“. Šis projektas buvo finansuotas, ir šiuo metu sodyboje svečius jau pasitinka devynios skulptūros bei skulptūrinės kompozicijos jo kūrybos motyvais: keturi linksmi ir spalvingi nykštukai iš „Snieguolės“, trys velniai iš „Kalvio pasakų“, ragana ir nykštukas Adas iš „Pelėdos giesmės“. Artimiausiu metu sodyboje apsilankę vaikai galės pasisupti sūpynėmis iš „Vaivorykščių audėjos“. Šias skulptūras sukūrė skulptorius A.Teresius.

Dailininkė Z.Vainilaitienė pasidžiaugė, kad poeto darbo kambaryje jau įrengtas nedidelis muziejus. Vėliau sodybą papuoš kompozicijos „Bruknelė“, „Kaulo bobos apžavai“, „Sidabrinė kultuvėlė“. Kitąmet, minint M.Vainilaičio 75-ąsias gimimo metines, projektas bus oficialiai pristatytas, ir sodyba – muziejus taps atviras visiems lankytojams, joje vyks kasmetiniai poezijos ir muzikos vakarai.

Poeto eilės ne vienos kartos vaikų širdelėse pažadino pasakos poezijos gyslelę. Visos M.Vainilaičio knygos – „Vyturiai palydi plūgą“, „Pupų pėdas“, „Varnėnų skudučiai“, „Dundulis dunda“, poemėlė „Ežio namas“, eiliuotos pasakos „Bruknelė“, „Kaulo bobos apžavai“, „Pelėdos giesmė“, „Sidabrinė kultuvėlė“, „Karaliaus žentas“, „Nykštukas Kilipštukas“, poemos „Skruzdėlytė po kanopa“ ir „Ežiukai devyžiukai“, eilėraščių rinkinys „Gegutės šaltinis“ ir kitos yra labai mėgstamos mažųjų skaitytojų.

M. Vainilaičio kūryba įvertinta aukštais apdovanojimais: rinktinė „Mano volungėlė“ pelnė Respublikinę premiją, rinkinys „Spalvoti nykštukai“ – Kosto Kubilinsko premiją. Už nuopelnus vaikų literatūrai poetui įteikta Sostinės premija, už „Kalvio pasaką“ – Vytauto Tamulaičio premija, „Kaulo bobos apžavai“ pripažinti geriausia 1999 metų vaikų bei paauglių knyga ir apdovanota IBBY Lietuvos skyriaus premija, o „Sidabrinė kultuvėlė“ – geriausia 2002 metų vaikų poezijos knyga. 2004-aisiais M.Vainilaitis tapo pirmuoju Vaikų literatūros premijos laureatu ir pelnė tarptautinį apdovanojimą – jo pavardė įrašyta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 2003 metais M. Vainilaičiui įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

Varėnos rajonas

Autorės nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“