|
Laikas ir žaislų mada
Irma SMILGIENĖ
Kauno Naminuko lopšelio-darželio vyr. auklėtoja
Ar buvo vaikų, kurie turėjo tiek žaislų kaip mūsiškiai? Tikrai ne! Ar gali jie dėl to geriau ir ilgiau žaisti? Tikriausiai irgi ne! Priešingai: šių dienų vaikai siaučia prikimštus žaislų kambarius, be ištvermės ir neįsigilindami į žaidimą, su kuriuo jie viską aplinkui pamirštų. Pavojus yra tas, jog žaislas tarnauja tik kaip kiekio vienetas, šiek tiek panaudojamas ir nedėmesingai užmirštamas. Kvailiausia, kad vaikų kambariuose leidžiama žaisti tik nejudrius žaidimus.
Perkant žaislą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad žaisdamas vaikas su žaislu galėtų atskleisti savo fantaziją. Tėvams, seneliams didelė kančia išrinkti naudingą žaislą savo vaikui, vaikaičui. Jie turi išsirinkti iš 250 tūkst. įvairių žaislų. Kasmet asortimentas pasipildo dar 60 tūkst., bet ne visi atitinka naujas ir orginalias idėjas. Didžiausią rinkos dalį sudaro daiktai, kurie yra iš plastiko automobiliai, traukiniai ir t. t. Šiuolaikiniams vaikams labai svarbu mada. Labai dažnai darželyje pastebima, kad tie vaikai, kurie turi daugiau žaislų, tarp draugų būna mylimesni. Stebint vaikų žaidimus labai dažnai tenka išgirsti: Tu nežaisi, nes neturi žaislų.
Vaikai, norėdami neišsiskirti iš draugų, stengiasi atsinešti į darželį kuo daugiau geresnių bei brangesnių žaislų.
Ne kiekvienas tėvas turi tiek daug pinigų, kad galėtų pirkti vis naujus žaislus. Todėl daugelis tėvų daugiau dėmesio skiria kokybei. Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais labai dažnai tenka išgirsti tėvų klausimą kokie žaislai naudingiausi dabartiniame vaiko amžiuje? Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad nėra tokio metodo, kurio dėka būtų galima nustatyti žaislo pedagoginę vertę. Perkant žaislus savo vaikui reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko amžių bei išsivystymo lygį.
Mes visi žaidžiame nuo gimimo. Iš pradžių balsu, akimis ir pirštais, po to barškučiais, kamuoliais, kaladėlėmis, mintimis ir situacijomis. Taip ar bent panašiai buvo visada. Vaikiško supratimo pagrindas mūsų visuomenėje beveik nepakito. Pavyzdžiui, barškutis atsirado jau senų senovėje, ir apskritai tai buvo pirmoji žaidimo priemonė. Vėliau atsirado marionetės, alaviniai kareivėliai ir t. t. Žinoma šie žaislai buvo gaminami iš kaulo, medžio, molio, odos. Mūsų vaikai žaidžia su tokiais pat žaislais, tik jie gaminami iš plastiko. Funkcijos ir forma keitėsi dėl pastovaus laiko poreikių kaitos. Laikas reikalauja iš vaikų turtingiau žaisti. Su laiku keitėsi žaislai bei vaikų poreikiai, atsirado motorizacija, ir pasiekta, kad kiekvienas vaikas turėtų automobilį.
Didžiausią revoliuciją lėlių pasaulyje sukėlė lėlė Barbė. Vos ji išvydo pasaulį, mergaitės buvo sužavėtos. Neliko nė vienos mergaitės, neturinčios lėlės Barbės, kuri visuomet rengiama pagal naujausią madą, turi naujausius aksesuarus.
Nauja banga užliejo rinką su dėlionių atsiradimu. Šie žaidimai tapo įdomūs ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Jais žaidžiama ne tik namuose, bet ir darželiuose, mokyklose.
O kurgi lauko žaidimai, kurie gerina realų pasaulio pažinimą, ribų žinojimą, socialinį pažinimą, nuotykius, fantaziją, kūno kontaktą ir sveikatą. Negalima užmiršti šokinėjimų, slėpynių, gaudynių. Šiandien paklausus ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų apie mėgstamiausius lauko žaidimus, kuriuos žaidžia jų vaikas, dažniausi atsakymai yra tokie: Nežinau, nes kartu išeiti neturime laiko, Mano vaikas turi namuose kompiuterį ir į lauką išeina labai retai, Užtenka žaidimų, kuriuos žaidžia darželyje ir t. t.
Milžinišką rinką sukūrė kompiuteriniai žaidimai. Jie vystėsi kartu su buvusiais visuomenės žaidimais. Šiais laikais vaikas, neturintis kompiuterio, nėra kietas. Dažnai paklausus vaikų, ką veiki grįžęs iš darželio namuose, išgirsti atsakymą: Žaidžiu kompiuteriu.
Faktas yra tas, kad vaikų ir suaugusiųjų žaidimai labai supanašėjo.
© 2007 XXI amžius
|