Atnaujintas 2007 rugsėjo 7 d.
Nr.67
(1564)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežiaus kelionė į Austriją – tikėjimui stiprinti

Mindaugas BUIKA

Mariacel Dievo Motinos bazilika

Prasmingi nurodymai vyskupų pastoracijai

Šiandien prasidedantis popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis vizitas į Austriją bus atidžiai sekamas ne tik tos šalies katalikų, – trys ketvirtadaliai iš 8,1 mln. Austrijos gyventojų yra Katalikų Bažnyčios nariai, – bet ir visos Europos krikščionių bendruomenės. Kaip tikimasi, vizito metu Šventasis Tėvas savo homilijose ir kalbose įvertins šiuolaikinio sekuliarizmo bruožus, aktualius didžiajai daliai kontinento visuomenės. Iš tikrųjų tai, ką šiandien išgyvena Austrijos katalikybė, – įtampa tarp pasauliečių ir Bažnyčios hierarchų, dvasinių pašaukimų stoka, menkėjantis dalyvavimas sekmadienio šv. Mišiose, „mirties kultūros“ plėtra, tradicinės šeimos institucijos krizė, – būdinga beveik visam Vakarų pasauliui.

Prieš vizitą duotame interviu Austrijos katalikų žinių agentūrai Kathpress šalies sostinės Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas perspėjo, kad, nepaisant visos euforijos, susijusios su Popiežiaus apsilankymu, „negalima užmiršti tai, kas jame yra svarbiausia tikėjimui“. Kardinolas, žinoma, gerai prisimena Šventojo Tėvo pastabas, išsakytas Austrijos vyskupams 2005 metų lapkritį per jų „ad limina“ vizitą į Romą. Tuomet Benediktas XVI taip pat konstatavo susilpnėjusį Austrijos katalikų Bažnyčios mokymo nuostatų laikymąsi, žymų „tikrumo tikėjime“ praradimą ir reikiamos pagarbos Dievo įstatymui nebuvimą.

Į savo kalboje iškeltą retorinį klausimą „ką reikia daryti?“, Šventasis Tėvas austrų vyskupams nurodė du Bažnyčios istorijos patikrintus kelius, kurie tinka ir trečiajam krikščionybės tūkstantmečiui. Pirma, tai „aiškus, drąsus ir entuziastingas tikėjimo į Jėzų Kristų išpažinimas, į Tą, kuris yra gyvas čia ir dabar savo Bažnyčioje“. Antra, reikia gausių mažesnės ir didesnės apimties misijinių priemonių, kad būtų pasiektas esminis bažnytinio gyvenimo atsinaujinimas.

Kiekvienu atveju „mes, vyskupai, turime veikti išmintingai“, tačiau skelbiant Dievo žodį ir Bažnyčios moralinę doktriną turi būti visiškas aiškumas, nieko negalima nutylėti ar sušvelninti baiminantis, kad atvirai kalbant žmonės bus nepatenkinti. Atvirkščiai, kaip rodo patyrimas, atsitinka priešingai: neišsamus katalikiškas mokymas tampa prieštaravimu pačiam sau ir negali būti vaisingas žvelgiant į tolesnę perspektyvą, aiškino popiežius Benediktas XVI. Kitas svarbus aspektas – skatinant krikščioniškąjį uolumą, pavyzdžiui, Eucharistijos adoraciją parapijose, bendruomeniškąją rožinio maldą, neturi būti pasitenkinta tik „išoriniu pamaldumu“, nes Dievui reikia ne tarnavimo tik lūpomis, bet širdimis.

Šventasis Tėvas vyskupams linkėjo, kad „Magna Mater Austriae“ („Austrijos didžioji Motina“) – taip austrai tituluoja Švč. Mergelę Mariją, garbinimą Mariacel šventovėje, kurios 850 metų jubiliejus yra pagrindinis Benedikto XVI dabartinio vizito tikslas – suteiktų jiems ir visiems šalies tikintiesiems „stiprybės ir atkaklumo su reikiama drąsa ir pasitikėjimu tęsiant didžiojo uždavinio – autentiškai atnaujinti gyvąjį tikėjimą savo tėvynėje – vykdymą. Ir tai turi būti daroma išlaikant ištikimybę Visuotinės Bažnyčios direktyvoms. Šios tikėjimo stiprinimo sekuliarioje Europos visuomenėje temos, be abejonės, bus aptartos per prasidėjusią popiežiaus Benedikto XVI kelionę į Austriją.

Vizito programos centre – Dievo Motinos šventovė

Pagal paskelbtą vizito programą, rugsėjo 7 dieną iškilmingai sutiktas Vienos tarptautiniame oro uoste Šventasis Tėvas pirmiausia nuvyks pasimelsti prie didžiojo Dievo Motinos paminklo „Mariansaule“, esančio Vienos centrinėje Am Hof aikštėje. Vėliau jis sustos pagerbti Antrojo pasaulinio karo holokausto aukų prie memorialo netoliese esančioje Judenplatz aikštėje. Kaip tikimasi, čia Šventąjį Tėvą pasitiks Austrijos žydų bendruomenės vadovai. Po to, kai nacistinė Vokietija 1938 metais buvo aneksavusi Austriją, daugelis iš šalyje gyvenusių žydų emigravo, o tie, kurie liko, buvo sunaikinti mirties lageriuose.

Šio penktadienio programoje taip pat numatytas popiežiaus Benedikto XVI pagarbos vizitas pas Austrijos prezidentą Haincą Fišerį. Šalies vadovo rezidencijoje Hofburgo rūmuose Šventasis Tėvas taip pat susitiks su kitais Austrijos politikos veikėjais ir diplomatinio korpuso nariais, kuriems pasakys kalbą, kurioje aptars Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo aktualijas. Šiuo atžvilgiu padėtis Austrijoje yra tikrai gera. Bažnyčia vykdo daug svarbių socialinių bei edukacinių programų, kurios dosniai remiamos ir iš valstybės biudžeto. Savo kalboje Popiežius galbūt palies svarbią įstatymdavystės sritį, ypač dėl gyvybės ir šeimos apsaugos (abortų, homoseksualų porų bei eutanazijos legalumo pavojai), kurioje katalikai politikai neturi daryti jokių kompromisų.

Ateinantį šeštadienį, rugsėjo 8-ąją, kuri Bažnyčios liturgijoje minima kaip Švč. Mergelės Marijos Gimimo diena, popiežius Benediktas XVI praleis Mariacel šventovėje, esančioje Graco vyskupijoje, maždaug už 120 kilometrų į pietvakarius nuo Vienos. Dievo Motina šiame kalnų slėnyje garbinama nuo 1157 metų, kai vietos krikščionių sielovada rūpinęsis benediktinas vienuolis, vardu Magnus, pastatė koplyčią Švč. Mergelės Marijos medinei statulėlei, kuri išgarsėjo malonėmis čia besimeldžiantiems žmonėms. Ilgainiui Mariacel tapo pagrindine šventove ne tik austrų, bet ir kaimyninių vengrų bei slavų tautų tikintiesiems, priklaususiems iki 1918 metų gyvavusiai Habsburgų imperijai Vidurio Europoje.

Šį regioną XX a. antroje pusėje valdant komunistams, – tokios lemties patys austrai išvengė, nes rožinio maldos masinių akcijų dėka sovietų okupantai pasitraukė 1955 metais, – į Mariacel dažnai buvo rengiamos piligrimystės meldžiant tikėjimo laisvės. Mariacel šventovėje buvo palaidotas 1975 metais miręs antikomunistinės rezistencijos simbolis – vengrų kardinolas Jozefas Mindsentis, kurio palaikai žlugus komunizmui Vengrijoje 1991 metais buvo perkelti į tėvynę. Dabar Mariacel kasmet aplanko apie milijonas piligrimų, daugiausia iš Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Kroatijos. 2004 metais tokiai Vidurio Europos tautų piligrimystei vadovavo kardinolas Josefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI).

Šioje kelionėje Šventasis Tėvas aukos šv. Mišias, kuriomis bus paminėtas Mariacel šventovės gražus jubiliejus. Po pamaldų jis perduos „misijinį mandatą“ Austrijos parapijų tarybų nariams, kurių, kaip tikimasi, organizuotai susirinks apie 30 tūkstančių. (Austrijoje iš viso yra daugiau kaip trys tūkstančiai parapijų, ir jų tarybų narius šalies vyskupai pakvietė atvykti ypatingam Popiežiaus palaiminimui.) Vėliau popiežius Benediktas XVI per pietus susitiks su Austrijos vyskupų konferencijų nariais, o pavakare Mariacel bazilikoje vadovaus Mišparams. Šiose pamaldose dalyvaus Austrijos kunigų, vienuolių, diakonų ir seminaristų atstovai, kuriems Šventasis Tėvas pasakys kalbą. Manoma, kad Popiežiaus vizito proga į Mariacel gali susirinkti iki pusės milijono maldininkų iš visų Austrijos diecezijų, taip pat kaimyninių valstybių.

Paskutinė Benedikto XVI vizito Austrijoje diena – rugsėjo 9-oji, vėl sutelkta į sostinę Vieną, taip pat bus kupina reikšmingų įvykių. To sekmadienio rytą Šventasis Tėvas vadovaus procesijai iš arkivyskupo rūmų į Šv. Stepono baziliką, kurioje aukos šv. Mišias ir pasakys homiliją. Po pietų jis aplankys Šventojo Kryžiaus vienuolių cistersų abatiją, kur sakytoje kalboje turėtų aptarti ir pašvęsto gyvenimo pašaukimų problemą. Pavakare, prieš sugrįždamas į Romą, popiežius Benediktas XVI sostinės koncertų salėje susitiks su tūkstančiais Austrijos socialinių ir karitatyvinių organizacijų katalikais savanoriais, atliekančiais Bažnyčiai svarbią artimo meilės darbų misiją.

Artimi ryšiai su austrų katalikybe

Popiežius Benediktas XVI yra trečiasis Austrijoje besilankantis Petro įpėdinis. 1782 metais čia buvo atvykęs ir net mėnesį išbuvo popiežius Pijus VI. Po dviejų šimtų metų Austrija, kuri tradiciškai laikoma viena svarbiųjų katalikybės atramų Europoje, susilaukė kito Popiežiaus – Jono Pauliaus II, kuris joje lankėsi net tris kartus: 1983, 1988 ir 1998 metais. Tačiau, be abejonės, geriausiai Austriją pažįsta ir jos Bažnyčios padėtį žino dabartinis Šventasis Tėvas, kuris pats yra kilęs iš su šia šalimi besiribojančio Vokietijos pietinio Bavarijos regiono. Benedikto XVI gimtasis Marktlio prie Ino miestelis yra vos už dešimties kilometrų nuo Vokietijos ir Austrijos valstybinės sienos.

„Jūs puikiai žinote, kad aš myliu jūsų šalį, ir ji man pažįstama nuo vaikystės, kai XX a. 4-ajame dešimtmetyje kartu su motina sekmadieniais tiltu pereidavome į kitą Zalcacho upės pusę, aplankydavome Ostermytingą, Zank Rėdegundą ir kitas vietoves Zalcacho austriškame krante“, – rašė Šventasis Tėvas dabartinio vizito išvakarėse Austrijos katalikiškų laikraščių skaitytojams skirtame laiške. Vatikano radijas ta proga priminė, kad Popiežius jaunystėje su savo broliu, dabar prelatu, Georgu Ratcingeriu Austrijos Alpių kalnuose ne kartą yra praleidęs vasaros atostogas, lankęsis garsiuosiuose Zalcburgo vasaros festivaliuose. Vėliau jau kaip teologijos profesorius ir kardinolas buvo kviečiamas skaityti paskaitų vietos universitetuose, vadovauti iškilmių šv. Mišioms. 1991 metais Austrija tuometinio Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto kardinolo Jozefo Ratcingerio artimus ryšius su kraštu įvertino jį apdovanodama Didžiojo aukso ordino garbės kryžiumi.

Kaip minėta, paskutinį kartą dabartinis Popiežius Austrijoje lankėsi 2004 metų spalį, kada dar buvo Romos Kurijos kardinolas ir dalyvavo vienoje Vidurio Europos tikinčiųjų piligrimystėje į Mariacel šventovę. Prieš pusę metų, savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II pavedimu, jis Vienos šv. Stepono katedroje vadovavo buvusio sostinės arkivyskupo kardinolo Franco Kionigo laidotuvėms. Artimas ryšys Popiežių sieja su dabartiniu Vienos arkivyskupu kardinolu Christofu Šionbornu. Pastarasis, dar būdamas jaunas dominikonas studentas, vyko į Rėgensburgą studijuoti teologijos pas profesorių J.Ratcingerį ir jo vadovaujamas apgynė daktaro disertaciją. Jie bendradarbiavo rengiant naująjį Katalikų Bažnyčios katekizmą: kardinolas J.Ratcingeris buvo redagavimo komisijos pirmininkas, o arkivyskupas Ch.Šionbornas – jos atsakingasis sekretorius.

„Čia, Romoje, savo privačioje koplyčioje, turiu Mariacel Dievo Motinos atvaizdo kopiją, kurią Jonas Paulius II parsivežė iš tos šventovės, – rašo popiežius Benediktas XVI savo minėtame laiške Austrijos katalikiškos spaudos skaitytojams. – Austrijos vyskupai man taip pat padovanojo puikią medinę šv. Juozapo skulptūrą, kurio glėbyje ramus ir susikaupęs miega Kūdikis Jėzus. Kai kalbu brevijorių ar meldžiuosi koplyčioje, į mane meilingai žvelgia Mariacel Dievo Motina ir taip pat jaučiu globą, kurią skleidžia Kūdikį Jėzų glėbin paėmęs šv. Juozapas. Drauge su šventųjų globa jaučiu ir visos Austrijos artumą“. Priminęs per amžius austrų tautos išugdytą didingą krikščionišką kultūrą, Šventasis Tėvas pripažino, kad dabar ji susiduria su nelengvais išbandymais, prieštaravimais ir klausimais. Tačiau Austrijos Bažnyčia lieka gyva ir „savo kasdienio gyvenimo sunkumuose išgyvenanti tikėjimo džiaugsmą“, kuris „nėra tik didinga praeitis“, bet „atkelia vartus į ateitį“.

Laukiant Šventojo Tėvo vizito, Austrijoje vyko ir materialinio, ir dvasinio pasirengimo darbai. Vien tik Mariacel bazilikos ir apylinkių renovacijai išleista apie 30 mln. eurų (daugiau nei 100 mln. litų) tikintis, kad šios lėšos atsipirks padidėjus piligrimystėms ir atitinkamai vietiniam jas aptarnaujančiam verslui. Benedikto XVI apsilankymui atminti Austrijos vyriausybė išleido 5 eurų nominalo specialią monetą.

Ne mažiau reikšmingas ir dvasinis pasirengimas. Jau nuo gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės, austrų parapinėse bendruomenėse vyskupų paraginimu buvo kalbama speciali devynių mėnesių novena. Jos meditacijos grindžiamos Evangelijos pagal Luką ir Apaštalų darbų tekstais.

„Po daugelio labai sunkių metų (o jų būta iš tiesų sunkių: verta tik prisiminti 2004 metų seksualinio piktnaudžiavimo skandalą S.Piolteno seminarijoje, dėl ko buvo uždaryta pati seminarija ir priverstas atsistatydinti vietos vyskupas – M.B.), mes jaučiame naują atgaivą ir didesnį ryžtą tarp Austrijos krikščionių, kurie vis labiau supranta, kad mūsų visuomenei reikalinga Evangelija, tikėjimas ir malda, – sakė neseniai Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano“ duotame interviu kardinolas Ch.Šionbornas. – Šia prasme popiežius Benediktas XVI atvyksta mus padrąsinti ir mus sustiprinti tikėjime“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija