Atnaujintas 2007 rugsėjo 12 d.
Nr.68
(1565)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nežinomas grafikės Marcės Katiliūtės kūrinys

Juozas BRAZAUSKAS,

istorikas, monografijos „Dailininkė Marcė Katiliūtė“ autorius

Marcė Katiliūtė

Šiais metais minime prieškario Lietuvos jaunos, talentingos dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937) gimimo 95-ąsias ir mirties 70-ąsias metines. Leidykla „Žiemgala“ Kaune 500 egzempliorių tiražu išleido pedagogo ir istoriko iš Panevėžio Juozo Brazausko knygą „Dailininkė Marcė Katiliūtė“. Jos gyvenimas, kūryba ir dabar žavi ir jaudina ne tik meno žmones. Skaitytojams pateikiu mažai žinomą dailininkės, grafikės kūrybos puslapį.

Šv. Kazimiero draugijos leidyklos užsakymu 1936 metais grafikė iliustravo kun. Mykolo Vaitkaus redaguotą maldaknygę moterims „Rožių lietus“. Kun. M.Vaitkus nuo 1929 metų gegužės iki 1940-ųjų dėstė religijos dalykus Kauno meno mokykloje, 1936-1944 metais profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje. Čia dėstė visuotinę literatūrą, lietuvių, rusų, vokiečių kalbas, estetiką. Aktyviai reiškėsi spaudoje, sukūrė daugelį lyrikos, dramos kūrinių, apysakų, rašė atsiminimus. Tai buvo vienas geriausių biografų, ypač menininkų, kuriuos jis pažinojo. Meno mokykloje kun. M.Vaitkus brandino jaunuolių asmenybes, formavo dvasinės kultūros atmosferą. Savo pedagogine veikla siekė ugdyti menines individualybes. Meno mokykloje kaip gabi grafikė buvo pastebėta ir Marcė Katiliūtė.

1940 metais „Dienovidis“ rašė: „Sveikintinos leidyklos, prisidėjusios prie kultūrinio mūsų dailiosios knygos gyvavimo. Leidyklos, norėdamos pakelti iliustracijų lygį, turėtų lygiai kaip ir literatūros, taip ir grafikos kūriniams skirti premijas už geriausias iliustracijas. Tuo būdu būtų atkreiptas ir visuomenės didesnis dėmesys knygos iliustracijoms ir iliustruotoms knygoms“.

Bet tai pastebėta, kai M.Katiliūtės jau nebuvo tarp gyvųjų. 1937 m. balandžio 5 d. Kaune, nesulaukusi savo dvidešimt penktojo gimtadienio, dailininkė pasitraukė iš gyvenimo. Tame pačiame apžvalginiame straipsnyje M.Katiliūtė minima greta geriausių lietuvių grafikų: A.Galdiko, M.Dobužinskio, V.Jurkūno, V.Petravičiaus, M. Bulakos, J.Steponavičiaus, V.Rataiskio, A.Kučo.Viena menininkė tarp vyrų…

M.Katiliūtės meninę individualybę ir savitą braižą galima atpažinti pačiuose mažiausiuose kūrinėliuose – miniatiūriniuose lino raižiniuose, kokiais yra išpuošta maldaknygė „Rožių lietus“. Remdamasi katalikiška simbolika M.Katiliūtė surado galimybių savaip interpretuoti įprastinę ikonografiją. Įprastinį Šventosios Dvasios simbolį – balandį – grafikė komponuoja savaip. Jis vaizduojamas galingais sparnais, besijungiančiais spinduliu su begaline erdve, su žvaigždėmis, saule ir mėnuliu. Balandžio galva įrėminta kryžiuje, visas jis apsuptas juodo ir balto kontūro apskritimu, tik sparnai, perkirtę apskritimą, veržiasi į begalybę. Apskritime tolėliau įžiūrime žemės kontūrus. Ji didelė ir maža begalybėje.

Priimta Švč. Sopulingosios Marijos širdį vaizduoti pervertą kalaviju ar kalavijais. Grafikė M.Katiliūtė širdį perveria kryžiumi. Vaizduojant dvi liepsnojančias širdis, viena paprastai būna erškėčių vainiku apjuosta, o antroji kalaviju perverta. M.Katiliūtė vieną širdį rodo su erškėčių vainiku, o kitą – apipintą žiedais.

Apatinėje dalyje nuo centre liepsnojančių dviejų širdžių į šonus sklinda mažutės baltos širdelės su savomis liepsnelėmis, įkomponuotomis ornamente. Viršutinės dalies spinduliai apglėbia kryžių. Už pusrutulio erdvę kerta ryškūs šviesos spinduliai. Širdies motyvas kartojasi užsklandose.

Himnų atsklandoje centre du giedančius šventuosius jungia gaidų lapas ir angelo sparnai taip sujungti, jog matai vieną didelę širdį. Gausūs šviesos spinduliai, balti kontūrai dėmesį telkia į giedančius. Visoms atsklandoms būdinga erdvės, begalybės pajautimas. Tik poroje matome į uždarą ornamento erdvę įkomponuotą katalikų simbolį. Visi maldaknygėje esantys lino raižiniai (22, iš jų 13 atsklandų ir 9 užsklandos) rodo, su kokia atida, kruopštumu ir išmone buvo kurta. Viskas išradingai sukomponuota, kad matai tik visumą, ir nėra nė vieno nereikalingo štricho.

Iliustruoti maldaknygę niekas nevertė, ji pati rinkosi užsakymus. Knygos lietuvių kalba 1918-1940 metais kontroliniame sąraše yra pažymėta ši maldaknygė. Ji parengta šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės garbei. Parengė Z.D. Redagavo kun. M. Vaitkus. Išleido Šv. Kazimero draugija, 285 puslapių. Leidinį spausdino Kaune „Šviesos“ leidykla. Bet nepažymėta, kad maldaknygę iliustravo M.Katiliūtė. Dailininkė po šiuo kūriniu nepasirašė. Jos bičiulis A.Jasutis 1937 metais pažymėjo, kad M.Katiliūtė savo iliustracijų maldaknygei nepasirašė, nes šiuo darbu labai šlykštėjosi... Žinant jauno literato A.Jasučio revoliucinę praeitį, jo bandymus patraukti jauną menininkę į savo pusę, šis vertinimas jau nieko nestebina.

Tačiau puikus maldaknygės iliustravimas tarsi atmeta šį faktą. Juk Marcė nieko nedarė atmestinai. Jos užsakymų atlikimai buvo labai geri. Tuo metu ji sprendė klausimą: kaip išgyventi vien iš kūrybos. O iš užsakymų ji tuomet sunkiai, bet pragyveno. Menininkė sakė: „Neleisti sau minties, kad padarytum gražiai, bet galvoti, kad dėl savęs darai“.

P. S. Maldaknygę galima rasti ir Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų knygų skyriaus saugykloje. Gal kas iš dvasininkų ją turi asmeninėje bibliotekoje. Tai retas, vertingas darbas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija