Atnaujintas 2007 rugsėjo 28 d.
Nr.73
(1570)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ko tikėtis?

Skaudu girdėti apie uždaromas pradines mokyklas Alytaus rajone. Aštuoniolika mokytojų lieka be darbo, 135 pradinių klasių mokiniai priversti važinėti į kitas mokyklas. Sunku įsivaizduoti pirmokėlius, ankstų rytmetį žadinamus ir raginamus skubėti į aikštelę, kurion turės atvykti juos vežiojantis autobusas. O kaipgi žiemą jiems reikės, klumpant pusnyse, spaudžiant dideliems šalčiams bei žvarbiam vėjui pučiant, laiku nusigauti į minėtą aikštelę?

Mokymo programos perkrautos, o jų koregavimas, galima neabejoti, niekam nerūpi, taip pat ir tiems, kurie už jas atsakingi. Neaišku, kuo užsiėmę Švietimo ministerijos darbuotojai, kuriems privalu domėtis mokomojo proceso gerinimu mokyklose. Nejaugi per daugelį metų vis dar nematome akivaizdžiai neatidėliotinos būtinybės spręsti mokymo problemas, pirmiausia, sumažinant mokomosios medžiagos apimtį ir tuo pat metu atsižvelgiant į tai, kad nenukentėtų moksleivių žinių kokybė ir kad vidutinių gabumų mokinys galėtų išmokti tai, kas jam būtina žinoti.

Pamenu, kaip puikiai buvo parengti 1935–1936 metais Krekenavos gimnaziją baigę mano tėveliai. Jų didesniu ir tvirtesniu žinių bagažu naudojamės ir mes, baigusieji tarybinę mokyklą. Tėvų mokytojai nesiekė kuo daugiau prikimšti savo mokinių galvas, jie rūpinosi ne žinių gausa, o esminių, pamatinių žinių perteikimu. Svarbiausia – buvo mokoma mąstyti.

O kaip minėtam pradinukui–turistui dabartinėse sąlygose, esant tokiems reikalavimams, tinkamai paruošti namų užduotis bei įsiminti mokymo programą? Kada jam pailsėti, išsimiegoti, jeigu ir valgant tenka skubėti? Reikia manyti, kad dėl pernelyg didelio krūvio, dėl nuolatinės įtampos ir poilsio stokos vis daugiau moksleivių skundžiasi įvairiais negalavimais. Daugiausia – galvos, skrandžio skausmais, regos sutrikimais. O juk vaikų sveikatos apsauga, susirgimų profilaktika turi būti svarbiausias mūsų valstybės rūpestis. Kas iš to žinių gausumo, kuriomis perkraunamos jautrios, paauglystėje augančios smegenys, jei vaikas užaugs be sveikatos?

Susidaro įspūdis, kad valdininkams svetimų (ne savų!) vaikų sveikatos ir mokymo problemos nerūpi. Labiau, ko gero, juos domina prekybos vaistais bei akiniais verslo klestėjimo reikalai. Todėl puikiai suvokiami Alytaus rajono savivaldybės aiškinimai, jog nėra lėšų pradinėms mokykloms išlaikyti. Bet juk pradinių mokyklų išlaikymas (kaip ir kitų mokyklų) yra visos valstybės reikalas. Nejaugi mūsų valstybė tokia neįgali, kad negali garantuoti normalių sąlygų vaikams mokytis? O gal Alytaus rajono savivaldybės vadovams už pastangas sutaupyti lėšas (kad ir begėdiškai – vaikų sąskaita) Premjeras kuo nors atsilygins? Juk uždarinėjamos minėtos mokyklos ne be Švietimo ministerijos ir Premjero sutikimo.

O kam netrūksta lėšų? Pasirodo, jų nebūtų stigę rentoms, jeigu būtų buvęs priimtas socdemų inicijuotas (faktiškai ir paties G.Kirkilo remiamas) įstatymas. Vietoj jo vis tiek buvo priimtas kitas, panašus į minėtąjį, įstatymas (pripildantis jų kišenes) valstybės tarnautojų atlyginimams padidinti. Nors Premjeras piktinosi „lėšų švaistymu“, bet ar ta jo reakcija atitiko tikrąjį požiūrį į algų didinimą? Lengva įsitikinti, kad viena galvojama, o kita sakoma. Prisiminkime Valstybės dieną, kai šios šventės proga G.Kirkilas leido jo paties pasirinktiems ministrams skirti savo darbuotojams premijas daugiau nei už milijoną litų. Tik neaišku, už kokius nuopelnus.

Valstybės dienos proga lėšų nepagailėjo ir Prezidentūra, surengusi priėmimą 1500 kviestinių svečių, kuriems buvo iškelta karališka puota. Tik kažin (nebūtų apmaudu), ar į šį priėmimą buvo pakviesti didvyrių, žuvusių Sausio 13-ąją, artimieji, ar buvo paprašyti laisvės gynėjai, ar buvo pagerbti tie, kurie labiausiai prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Iš svečių pavardžių buvo galima suprasti, kas yra savas ir artimas Prezidentui. Deja. Ir vėl išlenda yla iš maišo.

Ko galima tikėtis iš Brazausko–Kirkilo–Paleckių klano su jam priklausančia Rusijos kunigaikštiene tituluotos Prunskienės partija, jos ginamo R.Pakso partiečių, darbiečių, kurie vadovaujasi Rusijos piliečio Uspaskicho instrukcijomis (kaip gali Lietuvoje egzistuoti į svetimą valstybę pabėgusio, nors jau sugrįžusio piliečio vadovaujama partija?), iš jos atskilusios piliečių partijos, bendraminčių A.Zuoko, P.Auštrevičiaus, R.Ozolo, V.Šustausko, G.Vagnoriaus partijų?

Ir jokių iliuzijų dėl G.Kirkilo nėra ir negali būti. Jeigu jį Premjeru paskyrė pats „patriarchas“ Brazauskas – tuo viskas pasakyta: ištikimesnio partijai būti negali. (Na, nebent Paleckiai. Jiems – kiti vaidmenys.) Kirkilas neatsitiktinai buvo paskirtas dar ir praėjusių rinkimų į savivaldybių tarybas partijos rinkimų štabo vadovu (kas demokratinėse šalyse Premjerui neleistina). Maža to, būtent Premjeras bus keliamas savo partijos kandidatu į Prezidentus. Tai bent savas!

O korupcija, tautos alkoholizmas, valdininkų ir teisėsaugos savivalė kaip juodas šešėlis slenka Premjerui iš paskos. Neatrodo, kad atsistatydins po metų, kaip žadėjo, iš savo posto, jei nesusidoros su korupcija. Gal kai kainos už produktus, dujas, benziną ūgtelės, tada ir kai kas sąmone ūgtelės. Gal galutinai susivoks, kas yra kas. Ir kokia atsakomybė yra rinkti šalies vadovą.

Leokadija ČEPULIENĖ

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija