Atnaujintas 2007 rugsėjo 28 d.
Nr.73
(1570)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ar išbris Ukraina iš politinės krizės?

Kai kurie Ukrainos laikraščiai skelbia, kad artėjant Aukščiausiosios Rados (parlamento) rinkimams, kurie įvyks rugsėjo 30 dieną, įsiviešpatavo anarchija. Iš tiesų su tokiais vertinimais galima sutikti. Juk prezidentas Viktoras Juščenka jau net keturis kartus buvo paleidęs parlamentą, bet tas atsisakė išsiskirstyti ir jo vadovai pareiškė parlamentą paliksią tiktai tada, kai bus išrinkti nauji deputatai.

Daugumos apžvalgininkų nuomone, į naująjį parlamentą pateks tiktai keturios partijos – prorusiško premjero V.Janukovičiaus vadovaujama Regionių partija, proprezidentinė „Mūsų Ukraina“, buvusios premjerės, ambicingosios Julijos Tymošenkos vadovaujamas blokas ir komunistai. V.Janukovičių ir jo partiją beveik atvirai remia Rusija. Tą rodo neseniai įvykęs jo vizitas į Maskvą, kur Kremliuje ilgai kalbėjosi su Rusijos prezidentu V.Putinu. Beje, V.Janukovičių dosniai finansuoja Rytų Ukrainos oligarchai. Todėl daromos prielaidos, kad V.Janukovičius, kartu su komunistais surinkęs pakankamai balsų, gali turėti daugumą parlamente. Tačiau nesnaudžia ir prezidentas, puikiai suprantantis, kad be didelių pinigų rinkimų nelaimėsi. Todėl į „Mūsų Ukrainos“ sąrašus V.Juščenka, kaip ir J.Tymošenkos blokas, irgi įtraukė keletą turtingų oligarchų. Tad apie būsimą daugumą dar pakankamai sunku spręsti…

Aišku, jokiu būdu negalima atmesti Rusijos rezgamų pinklių. Kremlius negali atleisti prezidentui V.Juščenkai ne tik už „oranžinę“ revoliuciją, bet ir už jo neseniai paskelbtą pareiškimą, kad nuodai, kuriais jis buvo bandomas nunuodyti, pagaminti vienoje Rusijos saugumo laboratorijoje. Tuo tarpu „patriotinė“ Rusijos spauda V.Juščenkos dar nevadina fašistu, bet visą Vakarų Ukrainą skelbia fašistų lizdu.

Amerikiečių politologai, akylai stebintys įvykius Ukrainoje, irgi teigia, kad pagrindinė kova vyks tarp Regionų partijos, V.Juščenkos „Mūsų Ukrainos“ ir J.Tymošenkos bloko. Kai kurių analitikų nuomone, Regionų partija turi silpnas pozicijas centrinėje ir Vakarų Ukrainoje. Beje, teigiama, kad Rusiją palaikantys rinkėjai irgi nusivylę V.Janukovičiumi dėl jo žadėtų glaudesnių santykių su Rusija ir net rusų kalbos paskelbimo valstybine neįvykdymo. Dar daugiau, vietiniai rusų mylėtojai kaltina V.Janukovičių visiškai juos nuvylus, nes jis, kaip ir prezidentas V.Juščenka, pataikauja Europos Sąjungai ir NATO. „Rossijskaja gazeta“ politikos apžvalgininkas Jurijus Dmitrijevas piktinasi, kad „Regionų partija visiškai pamiršo prieš rinkimus duotus pažadus vietos rusams dėl padėties Kryme ir glaudesnės integracijos su Rusija“. Kai kurių JAV ir Europos stebėtojų teigimu, prezidentas V.Juščenka gana sėkmingai renka taškus diegdamas administracinę reformą, sodindamas į aukštus postus savo žmones. Taip pat daugelis ukrainiečių palaiko jo finansines reformas.

Kaip teigia ekspertai, sudėtingoje situacijoje atsidūrė Julijos Tymošenkos blokas ir pati Julija. Mat dėl jos per „oranžinę“ revoliuciją žarstytų pažadų neįvykdymo jai būnant Ukrainos premjere, paskutiniuoju metu ji prarado buvusių savo gerbėjų pasitikėjimą ne tiktai Ukrainoje, bet ir užsienyje. Kartu pažymima, kad trykštanti energija, nepaprastai darbšti J.Tymošenko net negalvoja nuleisti rankų.

O kol kas Rusijos „patriotinės“ imperinės jėgos vanoja Vakarų ukrainiečius, ypač Lvovą ir kitus miestus bei rajonus, kad jie padarė didžiausią šventvagystę – pasekė Estijos pavyzdžiu ir iš miestų aikščių išmeta „išvaduotojų“ paminklus, stato naujus „fašistams“ – buvusiems Ukrainos laisvės kovotojų vadams Stepanui Banderai, Jaroslavui Stecko ir kitiems, kurie skelbiami rusų ir žydų žudikais. Ypač piktinamasi, kad po karo J.Stecko dirbo JAV Ukrainos kongreso komitete, kuriame vėliau darbavosi prezidento V.Juščenkos žmona Jekaterina Čumačenko. Ta irgi vadinama aršia nacionaliste. Apskritai visi Ukrainos nepriklausomybės šalininkai ir gynėjai Rusijoje juodinami ir šmeižiami visokiais būdais. Ypač piktinamasi, kad ukrainiečiai, išmesdami paminklus Raudonosios armijos „išvaduotojams“, vadina tai galutiniu išsivadavimu nuo maskolių.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija