Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Skambėjo Oginskio polonezai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio polonezus su pasisekimu skambinęs jo vaikaitis Ivas Zaluskis Autoriaus nuotrauka

Neseniai Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje įvyko neeilinis koncertas, kurį inicijavo Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorė, konservatorijos dėstytoja Virginija Daugirdienė. Lietuvoje lankėsi žymaus kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio dukters Amelijos provaikaitis Ivas Zaluskis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje. Prieš kelerius metus bajorams pavyko užmegzti tiesioginius ryšius su kunigaikščio kompozitoriaus M.K.Oginskio dukters Amelijos provaikaičiais Ivu ir Andžejumi. Ta proga verta prisiminti ir kunigaikščio M.K. Oginskio gyvenimą.

1786 metais į dviejų respublikų (Žečpospolitos) Seimą išrenkamas vienas jauniausių (21 metų) ir veikliausių politikų – kunigaikštis M.K.Oginskis. Deja, valstybės padalijimas vyko labai sparčiai ir nenumaldomai. Bandyta, viltasi išsigelbėti sukilimu. 1794 m. balandžio 29 d. M.K.Oginskis, kaip vienas sukilimo vadų, Vilniaus miesto Rotušės aikštėje iškilmingai prisiekia: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, gyvenimą, darbą...“ Buvo sukilėlių entuziazmas, pirmieji laimėjimai, po pusmečio dramatiška atomazga – pralaimėjimas. Po to – maištinga, ilgalaikė M.K.Oginskio migracija po Vakarų Europą telkiant susiskaldžiusias, išblaškytas patriotų pajėgas.

Paradoksas, kad emigracijoje kiekvieną kunigaikščio žingsnį sekė Rusijos sekliai, o Peterburge caro rūmuose pokylių ir priėmimų metu vis skamba Oginskio polonezai. Skamba jie ir Europoje. Kyla M.K.Oginskio, kaip muziko, kompozitoriaus, populiarumas. Po to, kai caras Aleksandras I jį pakviečia grįžti į Peterburgą, prasideda naujas valstybinės veiklos etapas, paženklintas senatoriaus, caro patarėjo titulais.

Kol kultūros istorikai kantriai ieško atsakymo į klausimą, kada sukurtas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir kur slypi jo populiarumo paslaptis, tūkstančiai eilinių muzikos mylėtojų karta po kartos nepaliauja grožėtis prakilniu ilgesiu vilnijančia šio kūrinio melodija.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Regionų kultūrinių iniciatyvų centru, M.K.Oginskio muziejumi Baltarusijoje, Žemaičių dailės muziejumi Plungėje, Rietavo meno mokykla, Plungės M.Oginskio meno mokykla ir kitomis organizacijomis, prieš trejus metus pradėjo įgyvendinti ilgalaikę kultūros sklaidos programą, skirtą M.K.Oginskio 250-mečio (2015 m.) jubiliejaus organizavimui.

Vienas svarbiausių šios programos tikslų – užpildyti daugiašakės M.K.Oginskio istorinės veiklos informacinį vakuumą mūsų visuomenėje, pradėti jo garsiųjų memuarų „Atsiminimai“ keturtomio vertimą iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą. Džiugu, kad, baigiantis vasarai, pirmasis tomas jau išvydo dienos šviesą. Ne mažiau svarbu iš naujo atrasti ir išpopuliarinti M.K.Oginskio ir kitų šios giminės kompozitorių muzikinį palikimą. Ši misija pradėta 2006 metais surengus tarptautinius Oginskių muzikos festivalius, kurie susilaukė didelio dėmesio.

I.Zaluskis koncertavo konservatorijos studentų ir dėstytojų auditorijai, gausiai susirinkusiems Lietuvos bajorų atstovams. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo dešimt M.K.Oginskio polonezų, o antrojoje – dešimt improvizacijų polonezų tema. Pusantros valandos koncertas žavėjo muzikalumu, dvasingumu, o improvizacijas lydėjo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ motyvas. Kunigaikščio vaikaitis įtikino, kad M.K.Oginskio muzika turi išliekamąją vertę ir dar ilgai žavės muzikos mylėtojus.

© 2007 „XXI amžius“