Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popietė su istoriku

Bronius VERTELKA

Dr. Algimantas Kasparavičius (kairėje) bendrauja su popietės dalyviais pasibaigus renginiui

Paėmus į rankas knygą, norisi kuo daugiau žinoti apie jos autorių. Tokia galimybė atsirado rugpjūčio 28-osios popietę, vykstant susitikimui su dokumentų rinkinio „SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. SSRS ir Lietuvos Respublika (1939 m. kovas–l940 m. rugpjūtis)“ pirmojo tomo vienu iš sudarytojų dr. Algimantu Kasparavičiumi. Renginys vyko Panevėžio pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje. Svečią iš Vilniaus pristatė muziejaus vedėja Emilija Juškienė.

Gerą dešimtmetį Lietuvos istorijos institute dirbantis dr. A.Kasparavičius teigė, jog tokį dokumentų rinkinį, kuris išėjo praėjusių metų rudenį, iš Baltijos valstybių turi tiktai Lietuva. Vilnietis mokslininkas pasakojo, jog išleisti panašaus pobūdžio rinkinį mintis kilo maskviečiams. 1999 metų pavasarį Maskvoje įvyko Rusijos ir Baltijos šalių mokslininkų, archyvų atsakingų darbuotojų mokslinė konferencija. Lietuvai atstovavo A.Kasparavičius ir Gediminas Rudis. Tačiau estai pasipiktino, kodėl pasikvietė visų Baltijos valstybių, o ne vienos jų pasiuntinius. Pirmas blynas prisvilo. Tokio renginio rezultatas liko lygus nuliui.

Tyla truko iki 2001-ųjų rudens. Tada maskviečiai pasiūlė išleisti dokumentų rinkinį apie Sovietų Sąjungą ir Lietuvą Antrojo pasaulinio karo metais. Į Vilnių atvyko Rusijos mokslininkų, archyvistų delegacija. Svečiai buvo pasirengę rimtai dirbti. Tokį susitikimą stimuliavo ir tai, jog Baltijos valstybės, ypač Lietuva, sparčiai tolo nuo Rusijos, todėl jai reikėjo dialogo su Lietuva. Be to, įvyko staigūs pokyčiai Rusijos valstybėje, į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Reikėjo dokumentų rinkinio, kuris įvertintų 1940 metų situaciją tarp Baltijos valstybių ir Rusijos. Kita vertus, suinteresuota buvo ir Lietuva, kuri puoselėjo viltį, jog dokumentų rinkinyje pavyks galutinai įtvirtinti Lietuvos okupacijos faktą, kurį pripažins ir Rusijos pusė.

Ši knyga pasirodė tiktai pernai birželį. Prieš tai buvo penkeri įtempto darbo metai. Buvo įvairiausių ginčų ir derybų. Surinktus dokumentus vertino Lietuvos ir Rusijos mokslininkai. Visus lietuviškus dokumentus teko išversti į rusų kalbą. Pakitus santykiams tarp Lietuvos ir Rusijos, buvo abejonių, ar išvis toks leidinys pasirodys. Karšti ginčai kilo dėl knygos įvado, kuris buvo ilgai rašomas. Kiekviena šalis išreiškė savo požiūrius. Rusų įvadas, parašytas Natalijos Lebedevos, kad 1940 metais Pabaltijo šalis Rusija okupavo, buvo itin vertingas. Tai pripažino rusų istorikai. Tokio jų vertinimo dar neturi estai ir latviai.

Buvo numatyta, kad knyga nušvies 1939-1945 metų įvykius. Tačiau vien1939-1940 metų dokumentai užėmė jos beveik 800 puslapių. Liko gausybė medžiagos antrajam tomui. Jis turėtų nagrinėti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos klausimus Antrojo pasaulinio karo metais.

A.Kasparavičius teigė: didžiulis laimėjimas tai, kad juodu ant balto parašyta, kad Lietuva buvo okupuota Rusijos. Rengiant knygą buvo vadovautasi vakarietišku požiūriu. Atsakydamas į klausimus, istorikas kalbėjo, jog dirbęs kaip mokslininkas, tačiau ypatingų simpatijų Rusijai nejaučiantis. Bet neverta amžinai nešioti pykčio užantyje šiai šaliai, nors lageryje mirė jo senelis. Ir tėvas, tremtyje išbuvęs 12 metų, nesakė, kad rusai yra blogi žmonės.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“