|
Naujoji Lenkija
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Jau dveji metai praėjo nuo momento, kai Lenkijoje į valdžią atėjo Teisės ir teisingumo partija, vadovaujama Jaroslavo Kačynskio, ir prezidentu tapo jo brolis Lechas Kačynskis. Šį savaitgalį mūsų kaimyninėje šalyje vyks priešlaikiniai rinkimai, kurių ateitis nulems, ar toliau bus tęsiamos sėkmingos reformos, ar šis procesas bus pristabdytas. Lietuvos spaudoje gausu nedraugiškų komentarų, iškraipančių padėtį Lenkijoje, todėl būtina nors kiek atitaisyti tą negražų Lietuvos politikos kaimyninės šalies atžvilgiu formuojamą požiūrį.
Brolių dvynių atėjimas į aukščiausius postus buvo esminių pokyčių kaimyninėje šalyje pradžia. 2005 metais Kačynskiai pareiškė, kad Lenkijoje reikia sukurti naują santvarką, atitinkančią daugelio piliečių lūkesčius gerovės valstybę. Anot jų, trečiąją Lenkijos respubliką (kurios laikotarpis skaičiuojamas nuo 1989 metų) reikia sunaikinti kaip melo ir korupcijos valstybę, kurioje kriminalinė mafija valdo kartu su politine mafija. Veiklos kryptį nustato specialiosios tarnybos, kuriose tebedirba daug buvusių komunistinės saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos darbuotojų. Būtent mafijos ir korumpuotų teisėsaugos klanų susiliejimas ir nulėmė oligarchinės sistemos susiformavimą Lenkijoje. Dėl to komunistinė nomenklatūra ir su jais susiję oligarchai perėmė valdžią ūkio srityje ir įtvirtino korupciją valdžios aparate.
Kačynskiai inicijavo kovos su korupcija kampaniją, pavadintą ,,Moraline revoliucija, pradėjo vykdyti įvairių ministerijų veiklos auditą, atnaujino žlugusių komercinių bankų veiklos tyrimus. Jau 2006 metų pradžioje areštuota visa grupė finansų ministerijos darbuotojų, susijusių su valstybės lėšų grobstymu. Buvo nustatyta, kad ir socialinės apsaugos ministerijoje ilgą laiką buvo klastojami dokumentais ir pasisavinamos stambios sumos pinigų. Paaiškėjo ir dar kai kurie faktai, susiję su buvusiais vyriausybės veikėjais. Nustatyta, kad buvęs premjeras Juzefas Oleksis 2001 metais Varšuvoje privatizavo žinybinį butą už 2000 zlotų (už tokią sumą vargu ar galima įsigyti kad ir menką trobelę atokiame kaime). Butas iš J.Oleksio buvo konfiskuotas, imtasi tirti ir kitus atvejus, kai vyriausybės pareigūnai pusvelčiui įsigijo nekilnojamąjį turtą.
Per dvejus metus įvykdytos esminės reformos teisėsaugos struktūrose, atleisti pareigūnai, komunistų valdymo laikotarpiu (iki 1989 metų) dirbę saugumo žinybose. Atleista daug korumpuotų teisėjų, sustiprinta parlamentinė teisėsaugos struktūrų kontrolė. Atlikus tyrimą karinėje žvalgyboje nustatyta, kad tai korumpuota institucija, be to, daug jos darbuotųjų susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pastarieji buvo atleisti, pati tarnyba išskaidyta. Buvo priimtas griežtas liustracijos įstatymas, užkirtęs kelią į valdžios struktūras visiems komunistinės nomenklatūros atstovams ir komunistinių slaptųjų tarnybų agentams.
Viena iš pagrindinių figūrų kovoje su korupcija Zbignevas Ziobro, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras. Jo ryžtingą nuostatą susidoroti su korumpuotais klanais remia dauguma šalies gyventojų.
2006 metų rudenį nusišovė buvusi Lenkijos statybų ministrė Barbara Blinda. Tai įvyko tuo metu, kai prie jos namų jau atvyko teisėsaugos pareigūnai, turėdami arešto orderį. Tyrimas parodė, kad buvusi ministrė susijusi su stambiais korupcijos atvejais.
Daug permainų įvyko ir paskutiniu laikotarpiu. Šių metų vasarą įsižiebė vienas ryškiausių korupcijos skandalų iš pareigų buvo atleistas vidaus reikalų ministras Janušas Kačmarekas ir policijos generalinis komisaras Konradas Kornatovskis. Paaiškėjo, kad jie palaiko ryšius su prorusišku oligarchu Ryšardu Krauze, besislapstančiu užsienyje nuo jam iškeltų kaltinimų stambiomis finansinėmis aferomis, be to, nustatyta, kad jie trukdė tyrimams, susijusiems su A.Leperiu ir kitais ,,Savigynos veikėjais. Rasta įrodymų, kad J.Kačmarekas ir K.Kornatovskis bendradarbiavo su žinomu tarptautiniu nusikaltėliu Richardu Fančiniu (Ryšardu Kozina), siejamu su viena garsiausių Rusijos mafijos grupuočių Solncevo gauja. Komunistinės Lenkijos laikais šis veikėjas buvo tarp įtakingiausių kriminalinio pasaulio lyderių, vėliau išvyko į Olandiją. Interpolo duomenimis, jis susijęs su stambia kontrabanda, finansinėmis aferomis, pastoviai bendrauja su kitų šalių kriminaliniais autoritetais. ,,Vilniaus brigados klestėjimo laikais jis palaikė ryšius su B.Dekanidze ir kitais grupuotės lyderiais.
Rugpjūčio 30 dieną J.Kačmarekas ir K.Kornatovskis buvo areštuoti, pateikus kaltinimus korupcija ir trukdymu tirti bylas, susijusias su žemės ūkio ministerija.
Teisėsaugos dėmesio neišvengė ir kitas prorusiškas oligarchas Aleksandras Gudzovatis, artimai susijęs su ,,Gazprom bendrove. Vyksta tyrimas dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo, Gudzovatis apklausiamas prokuratūroje.
Lenkijos ketvirtoji respublika iš esmės skiriasi nuo buvusios santvarkos, nuo tų procesų, kurie vyko Lenkijoje 1995-2005 metais, iki lemtingų 2005 metų rinkimų. Kačynskių politika šalies viduje yra orientuota į kovą su korupcija. Per dvejus metus daug nuveikta tramdant šalį apraizgiusį nusikalstamų prorusiškų oligarchų, korumpuotų politikų ir kriminalinių struktūrų, susijusių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, tinklą.
Kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse, taip ir Lenkijoje, vykdant liustracijos įstatymus ir antikorupcines programas dažnai patiriamas pasipriešinimas iš kai kurių žmogaus teisių gynėjų. Jau nustatyta, kad tariamuosius gynėjus, užstojančius korumpuotus veikėjus ir kritikuojančius liustraciją, finansuoja oligarchinės struktūros.
Partija ,,Teisė ir teisingumas kilo iš ,,Solidarumo. Jos branduolį sudarė buvusieji ,,Solidarumo nariai, pasisakę už ryžtingas reformas, už tai, kad šalyje būtų pažabota korupcija ir vietoj oligarchinės santvarkos būtų atkurta demokratinė santvarka. Partija ,,Piliečių platforma, vadovaujama Donaldo Tusko, taip pat kilo iš ,,Solidarumo gretų. Tačiau jos lyderiai vadovaujasi nuosaikiomis nuostatomis ir yra kur kas liberaliau nusiteikę buvusių komunistų atžvilgiu, jų pozicija artimesnė eksprezidento A.Kvasnievskio požiūriui.
Spalio 3 d. įvyko priešrinkiminiai debatai. Juose dalyvavo premjeras J.Kačynskis ir buvęs prezidentas A.Kvasnievskis. J.Kačynskis ypač kaltino buvusį lyderį dėl pakantumo korupcijai. A.Kvasnievskis priekaištavo J.Kačynskiui ir ,,Teisės ir teisingumo partijai dėl, anot jo, trumparegiškos užsienio politikos ir pernelyg griežtos liustracijos. Atsakydamas į Kvasnievskio pastabas J.Kačynskis pareiškė, kad Lenkijoje buvo būtinos radikalios reformos, nes neokomunistų valdymo laikotarpiu visą šalį apraizgė korupcijos tinklas, ekonominė politika buvo nepalanki daugeliui žmonių.
Pagal visuomenės apklausas, ,,Teisės ir teisingumo partiją ir ,,Piliečių platformą palaiko labai panašus rinkėjų skaičius, o kairiųjų sąjunga gali tikėtis apie 1315 procentų rinkėjų palaikymo.
Lenkijos užsienio politika per paskutinius dvejus metus pasižymėjo principingumu ginant Lenkijos interesus, be to, Europos Sąjungos forumuose prezidentas L.Kačynskis ne kartą kėlė idėją, kad Europos Sąjungos konstitucijoje turėtų būti pažymėta, kad Europa yra krikščioniškas žemynas ir būtent krikščioniškos vertybės turi būti akcentuojamos įvairiuose ES teisės aktuose. Europos Sąjungos viršūnių forumuose Lenkijos lyderiai gina tiek Lenkijos, tiek kitų bloko šalių interesus.
Kačynskius palaiko didelė dalis inteligentijos, smulkūs verslininkai, studentai, ūkininkai. Vienas iš Lenkijos fenomenų, nulėmusių ir didelį ,,Teisės ir teisingumo partijos populiarumą, yra ,,Marijos radijas. Ši radijo stotis, vadovaujama kunigo Rydzyko, transliuoja laidas religijos, kultūrinėmis ir politinėmis temomis. Pagal visuomenės apklausas, apie 15 procentų Lenkijos gyventojų kasdien klauso šio radijo laidų. Daugelyje parapijų veikia ,,Marijos radijo rateliai, į kuriuos susibūrę žmonės meldžiasi, bendrauja, aptaria įvairius klausimus. ,,Marijos radijas aktyviai remia Kačynskių politiką, pasisako prieš prorusiškus oligarchus ir korupciją, propaguoja krikščioniškas vertybes.
Apžvalgininkai, svarstydami situaciją Lenkijoje, prognozuoja įvairius priešlaikinių seimo rinkimų porinkiminius scenarijus. Tačiau mažai tikėtina, kad šalies politinė kryptis po rinkimų ryškiai pasikeis ir ,,buvusieji galės pradėti restauraciją. Visų pirma, prezidentas Lechas Kačynskis lieka savo poste, o Lenkijos prezidento įgaliojimai pakankamai dideli. Mažai galimybių, kad po rinkimų Vyriausybę formuotų neokomunistai. Galimas variantas, kad Piliečių platforma gaus daugiau balsų nei liberalioji ,,Teisės ir teisingumo partija. Tokiu atveju jiems teks rinktis eiti į koaliciją su neokomunistais arba su ,,Teise ir teisingumu. ,,Savigynos judėjimo populiarumas labai sumažėjo vargu ar ši partija pateks į parlamentą. Parlamente likus trijų partijų atstovams bus mažiau galimybių įvairioms manipuliacijoms.
Lyginant situaciją Lietuvoje ir Lenkijoje, galime pastebėti kaimyninės šalies ekonominę pažangą. Lenkijoje per paskutinius metus žymiai pakilo pensijos, PVM mokestis maisto produktams sumažintas iki 5 procentų. Reali kova su korupcija užkirto kelius valstybės biudžeto grobstymui, ištirti ekonominiai nusikaltimai, įvykdyti prieš 10 ir daugiau metų. Deja, mūsų valstybėje vis dar tęsiasi suirutė nesprendžiami ne tik PVM klausimai, bet pati mokesčių sistema yra viena iš labiausiai atsilikusių Europoje. Neištirtos ne tik ,,Draugystės ar ,,Jangilos istorijos, bet ir nesena ,,Alitos afera. Mūsų akyse Alytuje vyksta dar viena machinacija: Alytaus tekstilę pavasarį vyriausybė už juokingai mažą kainą 300 tūkstančių litų pardavė su finansinėmis aferomis, reketu ir kitais nusikaltimais siejamais asmenims. Po vasarą paskelbto bankroto buvusiems darbuotojams už pusę metų neišmokėtas darbo užmokestis. Bankroto tyrimas vyksta vangiai, o premjeras aiškina, kad jis nesusijęs su šiais procesais. Einant demokratijos atkūrimo ir ekonominės pažangos keliu ir Lietuvai teks nueiti panašų kelią kaip ir kaimyninei Lenkijai. Juk Lietuvoje įsigalėjusi sistema, besiremianti korupcija ir protekcionizmu, yra nepalanki daugumai šalies gyventojų.
Todėl tai, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje, mums aktualu. Demokratijos atkūrimas nėra lengvas procesas, tačiau tai kelias į teisinę valstybę ir ekonominę pažangą. Ekonominė pažanga ir socialinė gerovė įmanoma tik pažabojus korupciją, priėmus įstatymus, palankius daugumai šalies gyventojų, o ne grupelei išrinktųjų. Tai atvertų kelius į stiprios, demokratinės valstybės sukūrimą ir egzistavimą. Šiuo atveju Lenkijos pavyzdys yra chrestomatinis.
© 2007 XXI amžius
|